Per pastaruosius dvejus metus iškilę verslo centrai savo kokybe lenkia prieš krizę paskubomis statytus biurų pastatus. Vis dėlto pastatų ekologiškumas ir tvarumas nėra nei NT bendrovių, nei nuomininkų prioritetas.
2011-2013 metais Vilniuje pastatyta virš 360 tūkst. kvadratinių metrų naujų komercinių pastatų. Nei vienas jų nesiekia aukščiausios, "A" energinio naudingumo klasės. Efektyviausiai energiją centrai Vilniuje kol kas turi "B" klasės sertifikatus.
Komercinių pastatų rinkos analitiko, projekto "Ateities miestai" eksperto Aurimo Maldūno teigimu, dauguma projektus vykdančių bendrovių yra priverstos konkuruoti ne tiek pastatų ekologiškumu, kiek kaina: "Nuomininkai kreipia dėmesį į mokėjimus, tačiau kol kas nesidomi pastato energiniu naudingumu, įvairių sertifikatų turėjimu. Jei nuomojamų patalpų kaina yra ta pati, nuomininkas pirmenybę teiks žaliam pastatui. Tačiau jei tokio pastato kvadratinio metro nuoma už kvadratinį metrą bent litu aukštesnė nei kitur – pasirinkimą nulemia kaina", - sako jis. Šiuo metu vidutinė nuomos kaina už kvadratinį metrą verslo centruose Vilniuje svyruoja nuo 30 iki 50 litų.
Motyvuoja mažesnės energijos išlaidos
Pasak A. Maldūno, norint sudominti nuomininkus, būtina pabrėžti ekonominius žaliųjų pastatų privalumus: "Pritaikius naujausius tvarios statybos sprendimus mažiau išleidžiama energijai. Motyvacija renkantis biurą, vartojantį mažiau energijos išauga ne tiek dėl mažesnio pastato išmetamo CO2, kiek dėl mažesnių sąskaitų už šildymą".
Kompanijos, radusios geriausiai jų poreikius atitinkantį biurą, vėliau noriai pabrėžia savo pasirinkimą dirbti tvaresniame, kokybiškesniame pastate. Tai tampa klientams patrauklia įvaizdžio dalimi, išreiškiančia įmonės požiūrį į verslą.
"Labai svarbu ir visų įmonės darbuotojų švietimas, kaip maksimaliai išnaudoti pastato, kuriame įdiegti žalieji sprendimai, privalumus. Jei pastatas turi dvigubo stiklo fasadą, o darbuotojai, užuot prisukę šildymą, praveria langą, energijos tikrai nesumažės", - pastebi A. Maldūnas.
Nuomininkai domisi atvirais biurais bei oro kokybe
Pasak A. Maldūno, lyginant nuomininkus šiandien ir prieš dešimtmetį, jų reiklumas patalpoms išaugo. Tai verčia pasitempti ir NT statytojus.
Pavyzdžiui, vis daugiau nuomininkų domisi patalpų oro kokybe bei klimatu, galimybe reguliuoti drėgmę pastato viduje.
Kai kuriuos pokyčius galima sieti ir su darbo kultūra. Pavyzdžiui, tarptautinės kompanijos vis dažniau pageidauja kuo daugiau atvirų erdvių, patalpų, kuriose galėtų sėdėti dešimtys darbuotojų. Tai padeda ne tik užtikrinti intensyvesnį darbuotojų tarpusavio bendravimą, bet ir padeda sutaupyti kaštų energijai, mat tokiuose biuruose vienam žmogui tenka mažiau ploto.
Be to, gerai įrengti bendro poilsio kambariai su atsipalaidavimui skirtais biliardo stalais ar mažomis virtuvėmis tampa ne vien užsieniečių, bet ir lietuvių nuomininkų pageidavimu.
Pasitempti verčia užsienio investuotojai
Lietuvoje biurų ieškančios didelės užsienio kompanijos, pasak A. Maldūno, taip pat motyvuoja bei verčia pasitempti visą verslo centrų rinką, kur pastatai kokybe kol kas nusileidžia Vakarų Europos šalims. Pavyzdžiui, reiklūs "Barclays" investuotojai ilgai negalėjo rasti įmonės poreikius atitinkančių patalpų.
Ekspertas pastebi, kad visgi dalis baigtų ar netrukus pasirodysiančių rinkoje projektų galėtų būti priskirti išskirtinei klasei, nors jų ekonominis atsiperkamumas ir nebus didelis. Prie tokių išskirtinių projektų jis priskiria Vilniaus centre duris atvėrusį prabangų verslo centrą "Pirklių klubas", kuriuose nuomos kaina siekia 60-70 Lt. Po kelerių metų Vilniuje turėtų iškilti centras "Quadrum", kuris turėtų atitikti tarptautinius pastatų tvarumo vertinimo kriterijus "BREEAM".
Ekspertas nenorėjo spekuliuoti, kiek išaugtų nuomos kaina, jei pastatas atitiktų pasyviajam namui keliamus kriterijus: "Sunku apibrėžti, kas iš tiesų yra "žalias namas": ar vertinama ir statybos medžiagų kilmė, jų gamybos procesas, ar jau funkcionuojančio pastato vartojimas. Dažnai vertinimas yra nenuoseklus, pabrėžiant vienus kriterijus pamirštami kiti", - teigė jis. Vis dėlto, galima spėti, kad biuro kaina pasyviajame pastate išaugtų bent dvigubai.
"Norint geresnės verslo pastatų kokybės ateityje, reikalingas aktyvesnis valstybės vaidmuo, tokios statybos tiek finansinis, tiek teisinis skatinimas. Reguliavimas, kad visi statomi pastatai turi atitikti aukštesnius kokybės ir energinio efektyvumo standartus", - įsitikinęs A. Maldūnas. Antra vertus, visos papildomos taisyklės turėtų būti įvestos atsižvelgiant į nedidelę Lietuvos rinką, kurioje verslo patalpų paklausa yra santykinai nedidelė. Skatinamos tarpusavio konkurencijos, įmonės vis dažniau siekia rasti patrauklesnių, "žalesnių" sprendimų. Tikėtina, kad ši tendencija ir ateityje stiprės.