Drąsioms viltims Panevėžys ir toliau kloja juridinį pagrindą: viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi UAB „Dujų sfera“ (Kaunas) jau baigia rengti naujų gyvenamųjų teritorijų specialųjį planą, kurio parengimas finansuojamas iš Europos sąjungos lėšų.
Komentuodamas faktą, jog suplanuoti miesto ateitį patikėta ne urbanistams ar architektams, Panevėžio vyriausias architektas Saulius Matulis pasakoja, jog, po konkurso patikrinus nugalėtojų kvalifikaciją, paaiškėjo, jog ji neatitikusi reikalavimų ir projektavimo teisė perduota antrosios vietos laimėtojams. Tačiau bendrovė „Dujų sfera“ tokį miesto sprendimą apskundė Viešųjų pirkimų tarybai, kuri Panevėžiui pareiškė: kvalifikacinių reikalavimų būta per aukštų, projektavimo sutartis turi būti pasirašoma su pirmosios vietos laimėtojais.
Pasak Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos, kurios nuomonės apie specialųjį planą paprašė Panevėžio savivaldybė ir Panevėžio LAS skyrius, šis projektas taikliai iliustruoja bauginančią urbanistinio projektavimo pagal ydingą juridinę sistemą situaciją ir dar niūresnes perspektyvas.
Miestų ir jų dalių teritorijų planavimo dokumentai, parengti procese nedalyvaujant nei urbanistikos, nei architektūros, nei transporto, nei kraštovaizdžio specialistams – tai viešųjų pirkimų konkursų sistemos, leidžiančios rinkti geriausią projektą pagal kainą, o ne projekto kokybę (ši praktika kol kas taikoma beveik absoliučiai), vaisius.
Anot ekspertų, Panevėžio gyvenamųjų teritorijų specialaus plano projektas parengtas nekompetetingai, jame nematyti jokios urbanistinės idėjos, miesto erdvinės koncepcijos, funkcinio scenarijaus. Pateiktas žemėtvarkinis sprendimas – mechaniškas teritorijų suskirstymas nedideliais sklypeliais - tolimesnei miesto plėtrai turėtų katastrofiškas pasekmes, nes būtų užkirstas kelias bet kokiai integruotai teritorijos vystymo koncepcijai, kuri bent kiek neatitiktų sklypų geometrijos.
Ekspertų nuomone, planuojant didžiulę (1/5 dabartinio Panevėžio dydžio) teritoriją, būtina laikytis nuoseklios planavimo abėcėlės: pradėti formuoti miesto struktūrą nuo pagrindinių gatvių, infrastruktūros tinklo, kitų ryšių (pėsčiųjų, dviračių, viešojo transporto) sistemos, žaliųjų plotų, viešųjų erdvių tinklo, erdvinės kompozicijos griaučių. Tokius sprendimus, pabrėžė taryba, turi priimti profesionalūs urbanistai, architektai, transporto specialistai, kuriuos būtina įtraukti į projektavimo procesą.
Gelbėjantis iš situacijos, ekspertai miestui patarė iš bėdos tvirtinti planą, kuriame būtų apibrėžtos Bendrojo plano sprendinius atitinkančios stambesnės teritorijos, dar nesuskirstytos sklypais – taip bent jau būtų įmanoma tęsti planavimą, jau pasitelkus specialistus.
Tekstas: Rūta Leitanaitė
Iliustracijos: www.architektusajunga.lt