Uosto direkcija Kultūros bei Susisiekimo ministerijoms, Klaipėdos savivaldybės administracijai, Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui (KVMT) ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijai (LASKAO) adresavo raštą, kuriame akcentuoja, kad nepritaria laimėjusiam projektui, nes jo galimybė nesiderina su šalies įstatymais, ir siūlytų pakartoti architektūrinį-urbanistinį konkursą naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato statybos vietai išrinkti, pakoregavus jo sąlygas.
Konkurso rengėjai – KVMT ir LASKAO – savo ruožtu argumentuoja, kad laimėjęs projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas, greičiau – akstinas diskutuoti.
Žinia, spalio pabaigoje, vertinimo komisija, vadovaujama miesto mero Vytauto Grubliausko, konkurso nugalėtoju paskelbė projektą „Miesto siela“.
Jį sukūrę klaipėdiečiai architektai Edmundas Andrijauskas, Ramūnas Amšiejus, Mantė Černiūtė–Amšiejienė, Rolandas Rakevičius, Andrius Jašinas bei Aurimas Baužys naujam teatro pastatui pasiūlė vietą buvusioje įmonės „Laivitė“ akvatorijoje – įlankoje tarp Šiaurės rago ir Žiemos uosto.
Autoriai akcentavo, kad teatro ant vandens idėja suteikia plačias galimybes įgyvendinti išskirtinį architektūrinį sprendimą, o drauge – ir pretenduoti sukurti naują visos šalies įvaizdžio ženklą.
Prasilenkia su įstatymais
„Tokiam projektui niekada nepritartume, nes tai pažeidžia daugelį įstatymų, pirmiausia – Uosto įstatymą, antra vertus, Strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčių objektų įstatymą. Kiekviena krantinė yra toks objektas“, – teigė Eugenijus Gentvilas, akcentavęs, kad tai nėra jo, kaip miesto Tarybos nario ar asmeninė nuomonė.
Pokalbininko įsitikinimu, konkurso sąlygų rengėjai jose turėjo nurodyti vietas, kuriose galima statyti teatrą, tačiau uostas nesąs viena iš jų.
„Kodėl nekilo mintis siūlyti kaip vietą teatrui Kairių poligono, bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ teritorijos arba privataus kieno nors sklypo? Todėl, kad teatro projektas – kai kurių architektų bandymas siaurinti uosto teritoriją ir įkelinėti koją su savo vizija, kuri niekada nebus įgyvendinta, nes čia turėtų vykti uostinė laivybos ir komercinė veikla“, – sakė uosto vadovas.
Anot E. Gentvilo, konkurso sąlygos su uosto direkcija nebuvo derinamos – esą tik pranešta, kada vyks baigiamasis konkurso posėdis, ir paprašyta deleguoti savo atstovą.
„Mūsų atstovė pasakė, kad uosto teritorija ir akvatorija turi būti naudojama pagal įstatymo nustatytą paskirtį. Į tai niekas nereagavo, ir laimėtoju paskelbtas projektas, numatantis statyti teatrą uosto akvatorijoje, kur pagal galiojančius įstatymus vyksta laivyba, o krantinėse – krova, nors ir ne nuolat, – teigė pokalbininkas. – Žmonės ėjo į labdaros koncertą, aukojo premijų fondui, o premiją norima atiduoti projektui, kuris niekada nebus įgyvendintas.“
Džiaugiasi diskusija
LASKAO valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius savo ruožtu akcentavo, kad projektas nėra planavimo dokumentas, o teisinius dalykus galima koreguoti, jeigu tik tam yra politinės valios. O svarbiausia esą, kad pavyko sukelti diskusiją apie naujo kultūros objekto poreikį.
„Tai darėme viešai, kreipėmės į visas institucijas, kad jos pareikštų savo nuomonę svarstymų metu. Nenorėjome užbėgti už akių“, – teigė pokalbininkas, pastebėjęs, kad šioje situacijoje susiduria du strateginės reikšmės objektai: uostas ir teatras, tad valstybė, atsižvelgusi į visuomenės bei specialistų nuomonę, galės pasirinkti prioritetinį.
„Ar ateičiai svarbiau krantinės gabalas, tinkamas švartuoti jachtoms, turi parodyti viešasis interesas“, – mano V. Dapkevičius.
Jam antrino ir KVMT vadovas Ramūnas Kaubrys – anot jo, uosto direkcijos išreikšta pozicija yra natūrali įvykusio konkurso tąsa.
„Konkurso rezultatas neteigia, kad būtent šioje vietoje bus statomas naujas teatras. Jo metu buvo parinkta vieta, dalyviai kėlė siūlymus sutinkamai su konkurso sąlygomis. Rezultatas nieko niekam neįpareigoja. Kita vertus, faktas, kad penki iš šešių dalyvių mato teatrą, reprezentacinį regiono traukos objektą, prie vandens, galėtų būti neignoruojamas, – sakė R. Kaubrys. – Jokia miesto teritorija kaip galima naujo objekto atsiradimo vieta nėra eliminuojama. Jeigu Uosto direkcija mano, kad įgyvendinti jį – visiškai nerealu, tai – jos pozicija. Galimos tolesnės diskusijos su visomis suinteresuotomis institucijomis.“