Viena didžiausių šalies medienos prekybos ir miškų valdymo bendrovių „Timbex“ Varėnos bei kituose pietryčių Lietuvos miškuose diegia naują biokuro gamybos technologiją šiluminių jėgainių katilams. Miško kirtimo atliekos - viršūnės, šakos, sausuoliai, krituoliai ir kita medienos masė biokurui ruošiama pagal skandinavišką modelį. Jo privalumas, kad biokurą miestų ar gyvenviečių katilinėms galima ruošti be jokių sutrikimų ir per sniegingas bei šaltas žiemas.
„Žiemą dažnai kyla sunkumų dėl šakų smulkinimo, nes į jų krūvas prisninga, šakos sušlampa ar sušąla į gumulus. Mes iki kūrenimo sezono pradžios paruoštas kirtimo atliekas suvežame į sandėliavimo vietas miške prie privažiuojamų kelių ir uždengiame specialiu popieriumi, kuris krūvas apsaugo nuo lietaus bei sniego. Dėl to žaliavą biokurui galime smulkinti ir viduržiemį“, - pasakoja „Timbex“ biokuro plėtros direktorius Egidijus Gaidamavičius. Jo teigimu, biokuras ateityje vis daugiau pravers ir kogeneracinėms elektrinėms, kurioms kuro reikia ištisus metus.
Anot „Timbex“ vadovų, biokuro ruošėjai nekonkuruoja su medžio plokščių gamintojais - biokurui iš esmės naudojama pramonei netinkama mediena, tad kai kurių pramonininkų teiginiai esą didelė biokuro paklausa iškraipo plokščių gamybai skirtos medienos rinką tikrai nepagrįsti.
Kasmet Lietuvos miškuose susidaro apie 2,5 mln. kietmetrių šakų, krituolių, kelmų. Jų energetinė vertė - 5 TWh arba pusė šalies centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio, kuris siekia daugiau kaip 10 TWh energijos per metus.
Kol kas biokurui panaudojama vos dešimtadalis galimo miško atliekų kiekio.
Savivaldybėse, kur šiluma išgaunama deginant biokurą arba jis sudaro didžiąją kuro dalį, gyventojai už centralizuotą šildymą moka mažiau. Varėna, Tauragė, Šilalė, Birštonas, Ignalina, Molėtai, Lazdijai beveik visą šilumą gamina iš biokuro.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, pagal mažiausią šilumos kainą miestų dešimtuke praėjusią žiemą buvo net devyni miestai, kurių katilinės degina ne tik iškastinį kurą, bet ir biokurą.
Mokslininkų skaičiavimais, vietoje dujų ar mazuto naudojant biokurą šilumos kilovatvalandė atpinga apie 20 proc. Be to, šiuo metu apie 2 mlrd. litų, kasmet išleidžiamų kuro importui, liktų Lietuvoje, nes savų išteklių pakanka.
Daugelis pažangių Europos šalių stengiasi panaudoti vietinio, o ne įvežtinio kuro išteklius. Pavyzdžiui, Suomijoje savivaldos šilumos tiekimo įmonės naudoja vietinį medienos kurą, o miško savininkui moka 7 eurų (apie 24 litų) subsidiją už kubinį metrą paruoštų kirtimo atliekų.
Biokuras šilumos kainoje sudaro apie 60-70 proc. kaštų. Specialistų teigimu, Lietuvoje valdžios institucijos taip pat turėtų realiai įgyvendinti biokuro plėtros programą. Lietuvos miškuose kasmet priauga iki 17 mln. kub. metrų medienos, o visiškai aprūpinti visą šalies šilumos ūkį užtektų trečdalio šio kiekio be jokios žalos gamtai. Be to, dujas pakeitus biokuru būtų sukurta apie 10 tūkst. darbo vietų.
Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą 2020 m. 60 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos turėtų būti pagaminta iš biokuro. Kol kas iš jo išgaunama tik apie 20 proc. centralizuotos šilumos, tad iki 2020 m. šį skaičių reikia padidinti tris kartus.