Į buvusius Sapiegų rūmus Vilniuje atšilus orams įžengs restauratoriai. Viena gražiausių Lietuvos didikų rezidencijų bus tvarkoma ne vienerius metus.
Tiesa, rūmų savininkai – Kultūros paveldo departamentas – pradeda restauraciją nežinodami, kas juose šeimininkaus.
XVII amžiuje Lietuvą valdęs didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega, kaip rašoma istoriniuose šaltiniuose, norėjo tapti karaliumi ir kartais save vadindavo net Kazimieru IV-uoju. Norėdamas įtvirtinti valdžią, Sapiega Antakalnyje statė karališkajai prilygstančią rezidenciją.
Sapiegų rūmai Vilniuje, nuotr. šaltinis wikipedia.org
„Europa turi labai daug išlikusių, nerekonstruotų, nepertvarkytų to paties laikotarpio rezidencijų. Aš vadinčiau šitą kompleksą rezidencija, būtent Sapiegų rezidencija. Mes gi tokių objektų, tokių kompleksų turim labai nedaug. Tai ir buvo vienas iš svarbiausių tokių argumentų, kodėl reikia pasirinkti restauravimo kelią“, – teigia VĮ „Lietuvos paminklai“ vadovo pavaduotoja Giedrė Filipavičienė.
Atšilus orams į pastatą įžengs statybininkai ir iki 2014 metų turėtų baigti pirmąjį restauracijos etapą: išgriauti carinės Rusijos laikotarpiu pastatytas sienas, rasti išlikusius dekoro elementus, freskas, restauruoti užmūrytas arkas.
Internete ir viešose diskusijose aiškinęsi Sapiegų rūmų restauracijos niuansus architektai, istorikai ir kolegos paveldosaugininkai teigia, kad projektas pristatytas kai jau pasirašytos sutartys su statybų rangovais. Esą su visuomene derėjo susitikti anksčiau.
„Kitas dalykas yra tas, kad šeimininko kaip ir nėra. Mes pradedame darbus, mes pradedame restauraciją, bet jokiai funkcijai pritaikymas nenumatytas. Kaip ir pagrindinė taisyklė būtų, kad forma seka funkciją. Pirmiausia atsiranda funkcija ir tada jai atsiranda pritaikymas. Matyt, kad logiška būtų eiti tuo pačiu keliu.
Visų pirma turėti naudotoją ir tada iš karto restauracijos darbus daryti, iškart galvojant apie konkrečios funkcijos, ar tai būtų, tarkim, Saugomų teritorijų informacinis centras, ar URM rezidencija, tiesiog, tai būtų skirtingos funkcijos ir iškart reikėtų apie tai galvoti“, – teigia architektas, „Architektūros fondo“ kuratorius Lukas Rekevičius.
„Mus labiau jaudina dar pirmas etapas – restauravimo darbai. Atlikus tuos restauravimo darbus, aš manau, kad atsiras ir daugiau idėjų, kam juos būtų galima panaudoti, nes tada žmonėm bus lengviau suvokiamas tas vaizdas, kaip tie rūmai atrodo ir kokioj aplinkoj ten stovi“, – tvirtina Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.