Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnį ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį, geriamojo vandens išgavimas, tiekimas ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas yra savivaldybių ir jų kontroliuojančių vandens tiekimo įmonių pareiga. Savivaldybės turi įvertinti, kaip vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis gyventojai apsirūpina sodų bendrijose ir kitose gyvenvietėse, ir tik tuomet parinkti efektyvią ir įperkamą paslaugą gyventojams.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 65,5 tūkst. individualių gręžinių ir 10,7 tūkst. individualių nuotekų valymo įrenginių. Toks apsirūpinimas paslaugomis reglamentuojamas teisės aktais ir leistinas, todėl pažymėtina, kad gyventojų aprūpinimas paslaugomis galimas ne tik centralizuotomis, bet ir individualiomis sistemomis. Taip pat vienas paslaugų organizavimo būdų yra grupiniai vandens gręžiniai ir grupiniai nuotekų valymo įrenginiai. Todėl savivaldybės ir vandens tiekimo įmonės turi atsakingai pasverti, kuris paslaugos būdas yra pigiausias ir priimtiniausias, kad jas gautų tie gyventojai, kurie negali patys apsirūpinti minėtomis paslaugomis.
Būdų, kaip organizuoti paslaugas, yra ir kitų. Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, savivaldybė ir vandens tiekimo įmonė gali išpirkti gyventojų nuosavybės teise valdomas bendras vandenvietes ir bendrus nuotekų valymo įrenginius, kurie yra reikalingi viešosioms paslaugoms užtikrinti arba sudaryti sutartis dėl šių bendrų sistemų eksploatavimo, taip prisiimant atsakomybę už geriamojo vandens kokybę ir tinkamą nuotekų sutvarkymą. Visi šie sprendimai turi būti įtvirtinti savivaldybių specialiuosiuose vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų plėtros planuose.
Aplinkos ministerijos turimais duomenis, didesnė problema, su kuria susiduria sodų bendrijų gyventojai, yra nuotekų tvarkymas. 2010 m. atlikti paskaičiavimai parodė, kad Lietuvoje yra apie 500 tūkst. nuotekų kaupimo rezervuarų, tačiau tik 11% šių rezervuarų savininkų turi sudarę sutartis dėl nuotekų tvarkymo. Taip pat Aplinkos ministerija nuolat gauna sodų bendrijų prašymus padėti spręsti nuotekų tvarkymo problemas sodų bendrijų teritorijose.
Minėtame televizijos reportaže pranešta, kad gyventojai bus verčiami savo lėšomis įrengti vandentiekio ir nuotekų įvadus iki vandentiekio ir nuotekų tinklų. Pabrėžiame, kad viešojoje teritorijoje esanti infrastruktūra pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnį nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir vandens tiekimo įmonei, todėl vandentiekio ir nuotekų įvadai, kurie yra neatsiejama infrastruktūros dalis, iki privačios nuosavybės ribų turi būti įrengiami savivaldybės ar vandens tiekimo įmonės lėšomis arba infrastruktūros statybai skirtomis ES fondų lėšomis. Privačios nuosavybės ribose infrastruktūros statyba turi rūpinti patys gyventojai. Gyventojai, patys įrengę vandentiekio ir nuotekų įvadus viešojoje teritorijoje, ateityje gali susidurti su finansiniais ir biurokratiniais sunkumais, kuomet įvykus avarijai įvade už kelio griovimo, įvado remonto ir kelio atstatymo, projektų rengimo ir derinimo darbus reikės apmokėti patiems.