Lapkričio 16 d. paskelbti daugiau nei prieš metus prasidėjusio tarptautinio architektūrinio Asplundo bibliotekos Stokholme išplėtimo konkurso nugalėtojai. Šalia žymaus švedų architekto Gunnaro Asplundo 1928 m.pastatytos bibliotekos projektuoti savąjį priestatą norą pareiškė 1 170 architektų įmonių iš viso pasaulio. Ši biblioteka laikoma viena geriausiai suplanuotų ir tūkstantmečio tradicijas jungiančių pasaulio bibliotekų.
Konkurso dalyviams buvo iškelta užduotis suprojektuoti naują išskirtinės, kokybiškos architektūros bibliotekos pastatą, kuris istorine, kultūrine prasme derėtų saugotiname kontekste ir su pasauliniu mastu vertingu G. Asplundo projektuotu bibliotekos pastatu sudarytų darnų kompleksą vizualine ir funkcine prasmėmis. Itin daug reikšmės skirta ir projekto ekonominiam pagrįstumui. Be to, konkurso rengėjai reikalavo išsaugoti šalia bibliotekos esančią kalvą. Daugelis jų buvo sulygintos su žeme, o išlikusios paskelbtos saugomais objektais.
Trečiąją vietą konkurso komisija skyrė lietuvių architektams − „Paleko ARCH studijai“ (R. Palekas, A. Baldišiūtė, B. Puzonas, A. Palekienė, A. Brazauskaitė, M. Zemlickaitė, G. T. Gylytė, D. Karalius, L. Sužiedelytė). „Paleko ARCH studijos“ architektai pateikė lakonišką, tačiau efektingą sprendimą: greta esančią kalvą „įpjauti“, o naują bibliotekos pastatą „pakišti“ po reljefu. Pagal projektą trikampė „pjūvio“ erdvė formuoja įėjimą į naują bibliotekos pastatą, kuris beveik nepakeičia čia susiklosčiusio urbanistinio ir gamtinio konteksto.
Anot konkurso projektus vertinusios komisijos, „Paleko ARCH studijos“ pateiktas projektas „Cut“ išsiskyrė įtaigia ir konceptualia idėja, taip pat atitiko šiuolaikinei bibliotekai keltus reikalavimus. Pasak jų, lietuvių architektų idėja – paprasta, bet stipri, jie sugalvojo pastatą įterpti į „prapjautą“ kalvą.
Tai iki šiol pats reikšmingiausias Lietuvos architektų laimėjimas pasauliniuose architektūriniuose konkursuose. Be to, pastarasis konkursas tapo vienu didžiausių kada nors vykusių architektūrinių konkursų pasaulyje. R. Paleko studija – vieninteliai į finalą patekę Rytų Europos šalių architektai. Toks didelis laimėjimas gali būti laikomas oficialiu lietuviškosios architektūros mokyklos pripažinimu po ilgos tylos sovietmečiu.