Praeitą savaitę Kauno technologijos universitete (KTU) vykusiame elektros įrangos ir jos komponentų, pramoninių automatinių įrenginių gamintojos ir tiekėjos kompanijos "Schneider Electric Lietuva" kasmetiniame forume įmonės produktų vadovai ir specialistai supažindino dalyvius su naujaisiais elektros energijos paskirstymo ir pramonės automatikos sprendimais, siūlomais pramonės įmonėms ir infrastruktūros objektams. Anot kompanijos rinkodaros vadovo Romo Kero, "Schneider Electric Lietuva", orientuodamasi į energetiką ir energijos valdymą, seka rinkas ir ieško sričių, kur būtų galima pritaikyti inovacijas. Viena iš tokių sričių – elektros tinklai, kurie turėtų tapti išmanieji.
Išmanieji (ar kitaip – sumanieji, pažangieji, protingieji, angl. smart grids) tinklai – tai tokie elektros tinklai, kurie gali išmaniai integruoti visų prijungtų jų naudotojų – elektros generatorių ir elektros vartotojų – savitumus ir veikimą taip, kad elektra būtų tiekiama darniai ir patikimai. Tokie tinklai padėtų priiminėti sprendimus, kaip protingai valdyti elektros gamybą ir vartojimą, jais būtų perduodama visa su elektros naudojimu susijusi informacija.
Agentūros "Eurostat" duomenimis, Lietuvoje energija nėra panaudojama efektyviai – pagal neefektyvumą 2,69 karto viršijamas ES-27 vidurkis ir bendroje šalių lentelėje Lietuva yra beveik pačiame gale. Pagal Ūkio ministerijos parengtą reformos programą, taikant taupymo priemones, galutinis energijos suvartojimas 2020 m. gali būti 17 proc. mažesnis nei 2009 m. Jei būtų imtasi reikiamų priemonių, kasmet būtų sutaupoma 740 kilotonų naftos ekvivalento (kte). Namų ūkiai ir transporto sektorius turi didžiausias galimybes taupyti energiją – iš viso gali būti sutaupoma 65 proc.
Kaip teigia prof. Alfonsas Morkvėnas, KTU Elektros sistemų katedros vedėjas, kad atsirastų tikras išmanusis tinklas, reikia sukurti ir skirstomajame tinkle įdiegti sparčiai veikiančius įtaisus, kurie galėtų per trumpą laiką nustatyti gedimo pobūdį, vietą bei priežastį, ir kurie, įvertinę komutavimo aparatų padėtį tinkle, sugebėtų parinkti tinkamą schemą, kad kuo daugiau vartotojų ir generuojančių šaltinių liktų prie įtampos šaltinių, o pakeitus elektros tinklo konfigūraciją nebūtų perkrautos tam tikros elektros linijų atkarpos. Tokie tiriamieji darbai ir vykdomi KTU Elektros sistemų katedroje.
Anot mokslininko, kol bus sukurti tikri išmanieji tinklai, tiek mokslo, tiek verslo pasaulio atstovams dar reikės nuveikti nemažai darbų, bet bandymų rezultatai jau teikia pagrįsto optimizmo.
Daugiau informacijos:
Paulius Nezabitauskas
Kauno technologijos universitetas
Tel. (37) 30 00 94
paulius.nezabitauskas@ktu.lt
yra Kita