Planas su įpareigojimų kupra
Tiesa, planas į miesto Tarybą keliauja su priedu – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir KLASCO partnerystės sutarties projektu. Jame aptarti uosto direkcijos ir krovos kompanijos įsipareigojimai pagerinti planuojamos teritorijos prieigų transporto sistemą ir aplinkos kokybę.
Partnerystės sutartį parengusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija joje numatė 4 punktus: prievoles uosto direkcijai finansuoti Naujosios Uosto, J. Janonio ir Švyturio gatvių sankryžos įrengimą bei parengti projektinius siūlymus pratęsti Švyturio gatvę iki P. Lideikio gatvės. AB KLASCO numatyti įpareigojimai finansuoti Švyturio gatvės tęsinio iki Malūnininkų g. statybą bei pagal miesto Savivaldybės pateiktą projektą pasodinti prie šių gatvių iki 4 ha želdinių.
Šiandienos posėdyje nei vieno, nei kito sutarties partnerio atstovai dar negalėjo pasakyti, ar tokia sutartis bus pasirašyta, ar ji priimtina bendrovių vadovams ir akcininkams. Savo ruožtu, politikai nedviprasmiškai užsiminė, jog jeigu iki Tarybos posėdžio išvakarėse rengiamo koalicijos partnerių posėdžio nebus gauta pritarimo šiai sutarčiai, sprendimo projektas dėl detaliojo plano patvirtinimo gali būti atidėtas vėlesniam laikui.
Kompromisiniams sprendimams prireikė metų
KLASCO siekį perplanuoti teritoriją krovai didinti įteisinantis detalusis planas po Klaipėdos miesto savivaldybę klajoja nuo praėjusių metų kovo. Jis jau dukart svarstytas Teritorijų planavimo komitete, aptartas LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje. Po pateiktų pastabų projektas koreguotas.
Uostininkai sutiko su siūlymais perkelti įvažiavimą į teritoriją iš dabartinės vietos į J. Janonio g. tęsinį. Tam, kad sunkiasvoris transportas nekimštų miesto gatvių, stovėjimo vietos vilkikams suplanuotos sklypo vidinėje dalyje. Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė R. Staševičiūtė šiandien pasidžiaugė, jog po aštrių diskusijų šioje teritorijoje vis dėlto atsirado vietos želdiniams, uostininkai pagaliau sutiko pagerinti teritoriją juosiančių tvorų vaizdą – daugelyje vietų betonines užtvaras turėtų pakeisti ažūrinė tvora. „Gal nors pro plyšelį turėsime galimybę pamatyti marias, pajusti, kad gyvename prie vandens“,- ironiškai juokavo architektė.
KLASCO didins krovą
Jeigu detaliojo plano sprendiniai bus patvirtinti ir įgyvendinti, AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” planuojamoje teritorijoje iki 2020-ųjų metų krovą ketina padidinti iki 9 mln.t. krovinių per metus, t.y. beveik padvigubinti. Parengtame projekte numatyta jau esamame Skystų trąšų terminale statyti dar vieną naują rezervuarą. Plėtojant Birių trąšų terminalą jame planuojama dengto 80000 tonų talpos krovinių sandėlio bei krovai reikalingų įrenginių statyba. Grūdų terminalas taip pat turėtų keistis: jame numatomi 6 nauji sausų grūdų silosai (kiekvienas po 10 000 kub. m talpos), kurie skirti rugiams, kviečiams, žirniams ir pan. kultūroms saugoti. Kartu planuojamas ir krovai reikalingų technologinių linijų įrengimas. Pertvarkant įmonės teritoriją ir pritaikant ją perkrauti įvairios rūšies generalinius krovinius, numatoma įrengti tris generalinių krovinių sandėlių zonas, jose numatoma pastatyti 30000 kv. m ploto dengtus sandėlius. Krantinės Nr. 9 zonoje projektuojamas Cemento terminalas. Numatoma įrengti metalinius silosus cementui sandėliuoti, geležinkelio vagonų, autotransporto pakrovimo postą, operatorių, cemento priėmimo iš laivų įrenginį, hermetišką vamzdyną cementui transportuoti. Krovos kompanija taip pat planuoja 4 megavatų kogeneracinės jėgainės statybą.