Objekto / projekto pavadinimas: Šiuolaikinio meno muziejus, [AC - CA] International Architectural Competition
Objekto adresas: Argentina, Buenos Airės, Puerto Madero rajonas
Programa: muziejus
Architektai: Aurimas Valaitis, Darius Čiuta, Algimantas Grigas
Muziejus projektuojamas prie vandens. Tūrių padėtis ant kranto briaunos ir santykis su vandeniu formuoja erdves būdingas prie vandens augantiems medžiams. Palei vandenį projektuojama takų sistema. Trys vaikščiojimo zonos formuoja skirtingus žmogaus santykius su erdve tarp pastatų ir vandens.
Projektuojamas ne vienas, o daug muziejaus pastatų. Kiekvienas pastatas turi atskirą įėjimą. Įėjimai formuojami iš vandens kanalo pusės, vertikalioje kranto plokštumoje. Muziejaus darbo laikas priklauso nuo gamtos ritmo. Dėl potvynio - atoslūgio ciklų vandens lygis kanale kinta periodiškai užliedamas pastatų įėjimus ir vaikščiojimo takų sistemą. Vandeniui apsėmus vaikščiojimo taką, muziejus yra uždarytas. Vandeniui atslūgus - atidarytas. Formuojasi ekolologiškas žmogaus santykis su gamta, nes skatinamas natūralus gyvenimo ritmas. Nuo kanalo vandens lygio priklauso ir pastatų naktinis apšvietimas. Šviesos šaltinis montuojamas prie vandens plūduro ir vandens dinamika tiesiogiai perduodama pastatų fasadams.
Šiuolaikinis menas skatina žiūrovą mąstyti. Reikalingas glaudus žiūrovo ir meno kūrinio kontaktas, kuris formuojamas atstumu tarp eksponatų. Viename pastato aukšte eksponuojamas tik vienas meno kūrinys, o atskiri muziejaus pastatai neturi vidinio susisiekimo. Tarp miesto ir meno kūrinio projektuojama vizualinė pauzė. Pastatų liftuose ir laiptinėse tamsios erdvės užslopina vizualinius pojūčius ir paruošia lankytoją kontaktui su meno kūriniu.
Muziejaus pastatams būdinga medžių augimo specifika. Kiekvienas muziejaus tūris pasviręs šiaurės kryptimi, link saulės. Muziejaus tūriai vienas kito atžvilgiu pasvirę skirtingomis kryptimis, kurdami charakteringas prie vandens augančių medžių tarpusavio erdves. Pietinė medžio kamieno pusė, dėl saulės šviesos stokos yra apsamanojusi ir šiurkštesnė nei šiaurinė. Muziejaus pastatų pietinė pusė dengta tekstilės audiniu, kuris sugeria lietaus vandenį, naudojamą patalpų kondicionavimui. Audinys praleidžia šaltą pietinę šviesą reikalingą meno kūrinių eksponavimui. Šiaurinė pastatų pusė dengta perdirbta natūralia Para medžio guma. Pastatų prieigose iš vakarinės pusės formuojama viešoji muziejaus erdvė.
Šiuolaikinio meno muziejaus projektas Argentinoje, achitektai: Aurimas Valaitis, Darius Čiuta, Algimantas Grigas