Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas trečiadienį vykusioje konferencijoje „Energetikos rinka šiandien, jos perspektyvos Lietuvoje bei Baltijos šalyse“ teigė, kad nors biomasės pramonė yra dažnai kaltinama esą alinanti Lietuvos miškus, situacija yra priešinga.
„Įvertinimui yra pagrindo. Lietuva yra mažiausiai intensyviai naudojanti savo miškus valstybė. Mūsų miškingumas šią dieną siekia 34 procentus šalies ploto. Kasmetinis miškų medienos tūrio prieaugis sudaro maždaug 16 mln. kietmetrių. Metinės kirtimų apimtys yra apie 6,5 mln. kietmetrių, dešimtmečio eigoje bus krypstama link 7 mln. – tai yra mažiau nei pusė metinio prieaugio miškuose“, - dėstė Remigijus Lapinskas. „Todėl kaltinimai Lietuvos miškų niokojimu neturi jokio pagrindo“.
Biomasės potencialas Lietuvoje – virš 2mln. t.n.e. Šaltinis: Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“
Anot R.Lapinsko, įvardintas biomasės resursų potencialas nėra baigtinis sąrašas.
„Vystantis technologijoms, tampa įmanoma panaudoti įvairesnes biomasės rūšis, pavyzdžiui dumblių biomasė, antros kartos biodegalus ar vadinamąją „biorefinery“ technologiją“, - sakė jis.
„Dėl to biomasės naudojimas Lietuvoje turėtų būti ženkliai didesnis. Vyriausybė galėtų pagalvoti apie spartesnį medienos pramonės vystymąsi - vienas kitas medieną naudojantis fabrikas galėtų atsirasti. Taip pat nekiltų problemų aprūpinant centralizuoto šilumos tiekimo įmones biokuru, jei jose didėtų biokuro naudojimas. Tikrai ne mažiau 70 procentų šilumos galėtume turėti iš biokuro“, - konferencijoje sakė „Litbioma“ prezidentas.