Vargas visada glaudžiasi šalia prabangos. Kinijos neturtingųjų klasės atstovai moka dideles nuomos kainas už butus ir galimybę gyventi Honkonge. Tačiau sąlygos nėra tokios, su kokiomis taikytųsi daugelis mūsų.
Dangoraižių džiunglėse Honkonge aukštos būsto nuomos kainos mažas pajamas gaunančius kinus verčia išradingai ir labai glaudžiai išnaudoti gyvenamąjį plotą. Pramoniniuose rajonuose gyventojai išsinuomoja didesnius plotus, tada juos pasidalija ir gyvena kelių kvadratinių metrų erdvėje. Šis reiškinys jau turi ir pavadinimą „namai-lova“.
„Daugelis sutiktų, kad tai nėra žmogui normalios gyvenimo sąlygos. Tačiau čia gyvena tokio pat likimo kinai kaip aš. Tokį gyvenimo būdą renkamės tik todėl, kad nieko kito šiuo metu negalime sau leisti“, – sako Honkongo gyventojas Ju Vai Čan.
Dangoraižių džiunglės, kur nestinga prabangių būstų su baseinais, turi ir tamsiąją pusę. Nekilnojamojo turto rinka mieste rodo grimasas: mažas pajamas gaunantys kinai kelis kvadratinius metrus nuomoja už didesnę sumą, nei kainuoja prabangaus būsto vienas kvadratinis metras. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Honkongo būsto kainos šoktelėjo 20 proc., o ekonomika nežymiai tačiau smuktelėjo žemyn.
Apgailėtinas gyvenimo sąlygas stebi visuomeninės organizacijos. Tačiau kol kas tokiems Honkongo gyventojams jie gali pasiūlyti tik nemokamus pietus.
„Man neramu, čia bet kada gali kilti gaisras, tokios gyvenimo sąlygos nėra saugios. Trūksta higienos, pilna žiurkių ir blusų“, – pasakoja Honkongo gyventojas Huangas Šaočangas.
Daugelis „namų-lovų“ gyventojų, pavyzdžiui, 69 metų ponas Pang, tokiomis sąlygomis gyvena jau beveik du dešimtmečius.
„Nuoma tampa labai brangi. Anksčiau vienos lovos plotas kainavo 100 Honkongo dolerių, tačiau tai buvo seniai. Dabar toks plotas kainuoja apie 1300 Honkongo dolerių. Ir jei skaičiuotume bendrą nuomos kainą, nedalijant jos kiekvienam gyventojui, tai daug brangiau nei nuomotis prabangų būstą. Paradoksas, bet skurdesni moka daugiau“, – teigė organizacijos SOCO atstovė Sze Lai-Šan.