Geriausių architektūros studentų mūza - Niujorkas

Kasmet Lietuvos Architektų sąjungos organizuojmo renginio “Geriausi architektūros studentų darbai” metu išrenkami geriausi praėjusių metų bakalauro ir magistro baigiamieji darbai.

Parodos-konkurso tikslas – suteikti būsimiems architektams galimybę pademonstruoti savo kūrybines idėjas, sulaukti įvertinimo iš platesnio, ne tik akademinio, profesionalų rato. Renginyje dalyvauja visos 4 architektus ruošiančios aukštosios mokyklos Lietuvoje: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus dailės akademijai priklausantis Kauno dailės institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Taigi parodoje atsispindi ir visų mokyklų mokymo rezultatai ir kokybė, bendras architektūros mokymo Lietuvoje lygis.

2011 m. architektūros studijas baigė:
VDA: 5 magistrai, 45 bakalaurai
VDA KDF: 3 magistrai, 16 bakalaurų
KTU: 21 magistrų, 40 bakalaurų
VGTU architektūros katedra: 23 magistrai, 32 bakalaurai
VGTU urbanistikos katedra: 20 magistrų, 47 bakalaurai

Bendras skaičius:72 magistrai + 180 bakalaurų (Nuomonė apie rengiamų studentų skaičių V. Dičiaus straipsnyje)

Baigiamuosius studentų darbus vertina komisija, sudaryta iš profesionalių architektų, nedėstančių Lietuvos aukštosiose architektūros mokyklose. Šiemet studentiškus darbus vertino architektai Ramūnas Raslavičius (Kaunas), Arūnas Liola (Vilnius, studija „Arches“), Marekas Mickevičius (Vilnius, studija „A01“) ir, pagal tradiciją, pernai metų geriausio magistro darbo autorius Ivane Ksnelashvili.

Į parodą ir katalogą (PDF)buvo atrinkti 22 studentų darbai, kuriuos komisija pagal nustatytas kvotas išrinko iš visų projektų, įvertintų 9-10 balų. Vertinimo kriterijai: konceptualumas, originalumas; aiški architektūrinė-urbanistinė idėja; estetinis darbo pateikimas.
GERIAUSIU MAGISTRO DARBU išrinktas VGTU magistrantės Jovilės Porvaneckaitės-Dagelienės projektas „Skausmo miestas – skaistykla“. Stipri koncepcija, aiškiai išreikšta emocija, anot komisijos, paremta gilia temos analize. Projektas inovatyvus tema, jos interpretacija, funkcine struktūra ir architektūrine kalba, iki detalių apgavotuose sprendiniuose matyti didžiulė darbui skirta energija.
 

Dovilė Porvaneckaitės-Dagelienė (VGTU) „Skausmo miestas – skaistykla“

Komisijos nuomone, projekto sprendiniai provokuojamai neigia istoriškai susiklosčiusį Niujorko centro urbanistinės struktūros sprendimą – išsaugoti Centrinį parką be pastatų. Kita vertus, būtent dėl savo statuso ši vieta motyvuotai pasirinkta manifesto pobūdžio darbui, nepretenduojančiam į realizavimą. Toks požiūris, pastebėjo komisija, nesutampa su VGTU propaguojamomis, kituose darbuose atsispindinčiomis, kryptimis, tačiau tvirti projekto argumentai įtikina, jog tai nėra savitikslis protestas, o maksimalus pasirinktos temos, problemos nagrinėjimas architektūrinėmis priemonėmis.
 
Skausmo miestas - Skaistykla - tyrimas, kuriantis architektūrinį procesą. Projekte siūloma atskira megastruktūra, tarpinis miestas III, IV stadijos onkologiniams, AIDS pacientams, negalintiems gyventi be skausmą malšinančių medikamentų. Eksperimento tikslas - parengti naujos funkcinės sistemos eksperimentinį projektą, sukurti traukos vietą nepagydomiems ligoniams, neatitraukiant jų nuo miesto socialinės ir fizinės struktūros.
Įprastinėje rekreacinėje gamtos oazėje kuriamas probleminės funkcijos objektas, palaipsniui priverčiantis įprastines parko lankytojų srautų sroves priimti naujo objekto tikslinius lankytojus - paprastai iš intensyvaus gyvenimo eliminuojamus sergančius ir sveikstančius pacientus. Siūlomu eksperimentiniu pastato modeliu iššaukiama diskusija ir aplinkos reakcija į sergantį žmogų, kuris šiame projekte yra pirmiausia protestuojantis individas, suvokiantis savo vietą visuomeninėje grandinėje ir siekiantis ja reorganizuoti. Projektas sukurtas kaip procesas - ne architektūrinis įvykis. Manhatano Centrinio parko erdvei šiuo projektu suteikiama nauja papildoma funkcija - parkas tampa protesto erdve.

Pagyrų pelnė ir Gintarės Motuzaitės (VDA KDI) bei Astos Šivokaitės (VGTU) projektai. G.Motuzaitės darbas „Kairysis Nemuno krantas – Kauno miesto urbanistinės struktūros dalis“, komisijos nuomone, inovatyvumu nepribloškė, tačiau yra itin profesionalus, sukurtas atsižvelgiant į urbanistinį ir gamtinį kontekstą, išsaugant ir sumaniai panaudojant esamas vertybes. Pasak jų, realiai įgyvendinti projekto sprendiniai praturtintų kairio Nemuno kranto terasą įvairialype programa, kokybiška architektūra ir išplėstų Kauno miesto centrą į kitą krantą. Beje, komisija pastebėjo, jog projektai, pateikiami be maketų, yra sunkiau suvokiami.
 

Gintarė Motuzaitė (VDA KDF) „Kairysis Nemuno krantas – Kauno miesto urbanistinės struktūros dalis.

Žemoji Freda – artimiausia Kauno miesto centro plėtros zona, tačiau funkcionuoja nepilnavertiškai. Iškeliama kairiojo ir dešiniojo Nemuno krantų sujungimo ir upės integravimo į miesto urbanistinę struktūrą problema.
Urbanistinė idėja: Vienintelės teritorijoje H. ir O.Minkovskių gatvės ašis papildoma skersiniais ryšiais su upe. Pramoninė funkcija keičiama į gyvenamąją ir mišrią. Gatvė ties malūno sandėliais nuleidžiama po žeme. Formuojama upės įlanka su valčių prieplauka, suformuojamas teritorijos branduolys su jaukia žaliąja poilsio oaze kurią supa restauruoti pramoniniai ir šiuolaikinės architektūros objektai. Kūrybinių industrijų projektai užtikrinantų šios vietos patrauklumą.
Architektūrinė idėja: Stačiakampės formos sandėlių ritmiškas išsidėstymas erdvėje formuoja charakteringą šios teritorijos urbanistinį užstatymą. Teritorijos pagrindinė jungtis – ekspozicijų aikštės ašis, jos tąsoje projektuojamas „Judesio išraiškos centras“ , kylantis iš vandens. Ekspresyvios struktūros statinys dominuoja aplinkoje, bet neneigia jos, o tampa istorinės pramoninės architektūros teritorijos komponente.

 
A.Šivokaitė darbe „Lietuvių bendruomenės namai Londone“, komisijos nuomone, taikliai, motyvuotai pasirinko konteinerį, kaip architektūrinį elementą, emigranto gyvenimo būdui atspindėti. Plūduriuojančiame kvartale įkūnyti laikinumas, mobilumas, tam tikra socialinė, kultūrinė, atskirtis nuo miesto, spartietiška gyvenamosios erdvės kokybė.

Asta Šivokaitė (VGTU) „Lietuvių bendruomenės namai Londone“.

Lietuvių bendruomenės namai Londone ant vandens skirti lietuvių emigrantamsbendrauti, socialinei paramai teikti, visuomenei informuoti ir šviesti atsižvelgiant į jų specifinius poreikius. Pasirinkta tema architektūroje neišnagrinėta, apima socialines emigracijos, integracijos, edukacijos problemas bei apjungia alternatyvius statybos metodus: statybos ant vandens, modulinių ir mobiliųjų statinių ypatumus. Emigranto „šaknys“ lieka jo gimtojoje šalyje. Projektuojamas pastatas taip pat „neįleidžia savo šaknų“ svetimoje žemėje – būtent dėl to pasirinkta statyba ant pontonų.Emigrantas neturi pastovios gyvenamosios vietos – keliauja ten, kur palankesnės sąlygos jo gyvenimui. Bendruomenės centras turi „keliauti“ kartu su subjektu. Siekiant šio tikslo projektuojami moduliniai pastatai, kurie gali būti lengvai surenkami ir transportuojami į kitą šalį, o esant poreikiui jų dalys gali būti pakeistos ar papildytos neįtakojant likusios sistemos.
Komisija įvertino ir kruopščia, gilia analize, daugialypius, strateginius miesto plėtros aspektus nagrinėjusius, profesionaliu lygiu išsiskyrusius urbanistinius darbus: Pauliaus Jonio darbą „Dainių gyvenamojo rajono Šiauliuose modernizacija ir plėtra“ ir Vikos Pranaitytės „Panevėžio centro pietinės dalies vystymo urbanistinė koncepcija“ (VGTU).
 

Paulius Jonys (VGTU) „Dainių gyvenamojo rajono Šiauliuose modernizacija ir plėtra.

Darbe nagrinėjama miegamųjų gyvenamųjų rajonų problematika ir modernizacijos metodika. Pagrindinės sprendžiamos problemos yra socialiniai gyventojų santykiai, teritorijos funkcinė struktūra, vietos tapatybės nebuvimas, erdvės ir užstatymo monotoniškumas. Detaliau nagrinėjamas Šiauliuose esantis Dainių gyvenamasis rajonas, siūlomi modernizacijos, atgaivinimo ir plėtros sprendiniai. Tai - funkcinė teritorijos integracija, kultūrinių ir visuomeninių objektų kūrimas, gyvenamojo elemento suformavimas (kaimynijos ir kvartalai), erdvės koncentracija, įvairios architektūros ir akcentų prisotinimas.

Metodai yra pateikiami rajono struktūros elementų modernizacijos programa. Joje suformuluojami universalūs sprendiniai tinkantys ir kitiems analogiškiems gyvenamiesiems rajonams. Remiantis šia strategija galima ženkliai padidinti vietos reikšmę ir vertę, pagerinti gyvenimo sąlygas bei sukurti vietos kultūra ir identitetą.

Vika Pranaitytė (VGTU) „Panevėžio centro pietinės dalies vystymo urbanistinė koncepcija.

Nagrinėjamas Panevėžys, kaip poindustrinis miestas su savom stigmom ir reprodukcijos galimybėm. Tikslas - sukoncentruoti miestą į save, išnaudoti vidinį transformacijos potencialą, atgaivinti centrinę miesto dalį ir taip atstatyti miesto identitetą. Miestui plėtoti numatoma strategija - hierarchinis spindulinis centro mazgų žiedas. Visa centrinės dalies teritorija pagal būdingas savybes išskirstoma į 10 charakteringų zonų, kiekvienoje jų numatomas prioritetinis transformacijos mazgas - lokalus centras, kuris veiks kaip katalizatorius tolimesniam vietos įsisavinimui. Akcentuojamos būdingos miesto vertės [jų visuma kurs Panevėžio saviidentifikacijos simbolius].
Darbe detalizuojama pietinė centro dalis, nutįsusi tarptautine Via baltica atkarpa per miestą. Tai pats svarbiausias reprezentacinis koridorius, kuris šiuo metu neatitinka statuso, neformuoja laipsniškai kintančio įtraukimo į miestą. Čia kuriamas naujas aptarnavimo mazgas - taip skatinant teritorinę cirkuliaciją ir toliau nuo centrinio branduolio nutolusių teritorijų integraciją. Cirkuliacija siekiama formuojant 3 skirtingo pobūdžio įtraukimus, 3 miesto veidus, 3 skirtingus įdomius miesto gyvenimus - kultūrinę, žaliąją, komercinę ašis.

GERIAUSIU BAKALAURO DARBU komisija vienbalsiai išrinko Donato Griniaus projektą „Kino centras Niujorke“ (VGTU), parengtą pagal realiai skelbto konkurso sąlygas. Komisijai imponavo labai aiškiai, nedaugžodžiaujant, suformuota ir perteikta koncepcija, įsimintina architektūrinė išraiška, tampriai susieta su funkcine pastato schema. Šviežias, drąsus darbas savo energija tinkamai papildytų Manheteno išklotinę.
 
Donato Griniaus projektas „Kino centras Niujorke“ (VGTU)
 
yra Kita
Geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų paroda