Kauno kogeneracinė jėgainė būtų pirmasis šilumos gamybos įrenginys Kauno regione, kuris atitiks naujuosius ES aplinkosauginius reikalavimus (pagal direktyvą 2010/75/ES) įsigaliosiančius 2016 m.
Pasak UAB "Fortum Heat Lietuva" generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, "Fortum" planai visiškai atitinka Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją, leistų sumažinti šilumos kainas ir atsikratyti priklausomybės nuo importuojamų gamtinių dujų. "Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta iki 2012 m. pastatyti ne mažiau 15MW elektrinės ir 50MW šilumos galios kogeneracinę elektrinę Kaune, naudosiančią netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas. Mūsų įmonė pasiryžusi investuoti ir pritaikyti savo ilgametę socialiai atsakingą patirtį Kauno mieste ir padėti pasiekti, kad Kaunas taptų vienu švariausių Europos miestų, efektyviai panaudojančiu visus vietinius išteklius",- pažymi Vitalijus Žuta.
Šiuo metu Kauno miesto centralizuoto šilumos gamybos sistemoje daugiau nei 90% sunaudojamo kuro sudaro gamtinės dujos, o apie 65% galutinės šilumos kainos sudaro kuro kaina, todėl gamtinių dujų kainos pokyčiai ženkliai įtakoja šilumos ūkio perspektyvinę plėtrą.
Parengtame ir visuomenei pristatytame plėtros plane buvo atlikta energetikos strategijos bei teisinės situacijos apžvalga, technologinių poreikių analizė, parengti koncepciniai sprendiniai, atliktas jų finansinis-ekonominis vertinimas bei multikriterinė analizė. Įvertinus Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje ir kituose nacionalinės bei ES teisės aktuose išskirtus energetikos tikslus ir reikalavimus, Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros galimybes, infrastruktūros ir technologijų panaudojimo alternatyvas, buvo suformuoti keturi galimi naujos kogeneracinės jėgainės statybos Kaune koncepciniai sprendiniai:
Nr.1 - 100MW vandens šildymo katilinė (kuras - gamtinės dujos);
Nr.2 - 84MW kogeneracinė jėgainė su ardynine pakura (kuras – vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai). Šiluminė galia 65 MW, elektrinė galia 20 MW;
Nr.3 - 100MW kogeneracinė jėgainė su ardynine pakura (kuras – vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai). Šiluminė galia 78 MW, elektrinė galia 24 MW;
Nr.4 - 164MW kogeneracinė jėgainė su verdančio sluoksnio pakura (kuras – vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai). Šiluminė galia 125 MW, elektrinė galia 48 MW.
Planuojama, kad netinkamos perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčios atliekos (kietasis atgautasis kuras – KAK, angl. Solid Recovered Fuel - SRF), būtų pagrindinis jėgainėje naudojamas kuras (apie 60-80%), o likusią dalį sudarytų medienos atliekos, biokuras ir durpės.
Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane savivaldybėms yra nustatyta užduotis iki 2013 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50% komunalinių atliekų. Deja, šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai apie 90% komunalinių atliekų vis dar šalinama sąvartynuose. Tokia situacija prieštarauja Europos Sąjungos direktyvai dėl atliekų.
Kauno regione pastačius mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius būtų sukurta moderni ir integrali atliekų tvarkymo sistema, leisianti iki 5 kartų sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, įgyvendinant Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatytus atliekų tvarkymo uždavinius. Į Kauno kogeneracinę jėgainę nukreiptas perdirbimui netinkamų, tačiau energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų srautas ne tik reikšmingai prisidėtų sprendžiant atliekų tvarkymo problemas, bet ir prie vietinių ir atsinaujinančių energetikos išteklių panaudojimo šilumos gamyboje, kadangi iki 50% KAK sudaro biomasė, neutrali CO2 emisijų požiūriu. KAK panaudojimas prisidėtų prie Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių strategijos bei Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo pagrindinio uždavinio - užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23%, o šilumos gamyboje – ne mažiau 60% įgyvendinimo. Taigi, būtų sukuriama dviguba nauda šilumos gamybos ir atliekų tvarkymo sektoriuose, tausojama aplinka ir gamtos ištekliai.
* * *
Su visa "Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo" ataskaita galima susipažinti "Fortum" svetainėje adresu www.fortum.lt/kauno-kogeneracines-jegaines-projektas arba apsilankę:
- plėtros plano bei SPAV ataskaitos rengėjo UAB "Sweco Lietuva", būstinėje, V. Gerulaičio g. 1, Vilnius.
- planavimo organizatoriaus UAB "Fortum Heat Lietuva" būstinėje, J.Jasinskio g. 16B, Vilnius.
- Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus priimamajame, Laisvės al. 96, Kaunas.
Apie "Fortum"
"Fortum" tikslas yra gaminti energiją, gerinančią gyvenimo kokybę šiandienos ir ateities kartoms. Kompanijos sukurti energijos gamybos būdai yra minimaliai taršūs, efektyviai naudojantys gamtos išteklius, užtikrinantys energijos tiekimo saugumą ir teikiantys naudą jos akcininkams. "Fortum" gamina, tiekia, parduoda elektrą ir šilumą, teikia ekspertines paslaugas.
"Fortum" veiklą vykdo Šiaurės ir Baltijos šalyse, Rusijoje ir Lenkijoje. Ateityje integruota Europos ir greitai auganti Azijos rinka kompanijai siūlo papildomas augimo galimybes. 2011 metais "Fortum" pardavimai sudarė 6,2 mlrd. EUR, pelnas – 1,8 mlrd. EUR. "Fortum" dirba apie 10800 žmonių. Kompanijos akcijos kotiruojamos NASDAQ OMX Helsinki vertybinių popierių biržoje.
Daugiau informacijos:
Pasak UAB "Fortum Heat Lietuva" generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, "Fortum" planai visiškai atitinka Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją, leistų sumažinti šilumos kainas ir atsikratyti priklausomybės nuo importuojamų gamtinių dujų. "Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta iki 2012 m. pastatyti ne mažiau 15MW elektrinės ir 50MW šilumos galios kogeneracinę elektrinę Kaune, naudosiančią netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas. Mūsų įmonė pasiryžusi investuoti ir pritaikyti savo ilgametę socialiai atsakingą patirtį Kauno mieste ir padėti pasiekti, kad Kaunas taptų vienu švariausių Europos miestų, efektyviai panaudojančiu visus vietinius išteklius",- pažymi Vitalijus Žuta.
Šiuo metu Kauno miesto centralizuoto šilumos gamybos sistemoje daugiau nei 90% sunaudojamo kuro sudaro gamtinės dujos, o apie 65% galutinės šilumos kainos sudaro kuro kaina, todėl gamtinių dujų kainos pokyčiai ženkliai įtakoja šilumos ūkio perspektyvinę plėtrą.
Parengtame ir visuomenei pristatytame plėtros plane buvo atlikta energetikos strategijos bei teisinės situacijos apžvalga, technologinių poreikių analizė, parengti koncepciniai sprendiniai, atliktas jų finansinis-ekonominis vertinimas bei multikriterinė analizė. Įvertinus Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje ir kituose nacionalinės bei ES teisės aktuose išskirtus energetikos tikslus ir reikalavimus, Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros galimybes, infrastruktūros ir technologijų panaudojimo alternatyvas, buvo suformuoti keturi galimi naujos kogeneracinės jėgainės statybos Kaune koncepciniai sprendiniai:
Nr.1 - 100MW vandens šildymo katilinė (kuras - gamtinės dujos);
Nr.2 - 84MW kogeneracinė jėgainė su ardynine pakura (kuras – vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai). Šiluminė galia 65 MW, elektrinė galia 20 MW;
Nr.3 - 100MW kogeneracinė jėgainė su ardynine pakura (kuras – vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai). Šiluminė galia 78 MW, elektrinė galia 24 MW;
Nr.4 - 164MW kogeneracinė jėgainė su verdančio sluoksnio pakura (kuras – vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai). Šiluminė galia 125 MW, elektrinė galia 48 MW.
Planuojama, kad netinkamos perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčios atliekos (kietasis atgautasis kuras – KAK, angl. Solid Recovered Fuel - SRF), būtų pagrindinis jėgainėje naudojamas kuras (apie 60-80%), o likusią dalį sudarytų medienos atliekos, biokuras ir durpės.
Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane savivaldybėms yra nustatyta užduotis iki 2013 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50% komunalinių atliekų. Deja, šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai apie 90% komunalinių atliekų vis dar šalinama sąvartynuose. Tokia situacija prieštarauja Europos Sąjungos direktyvai dėl atliekų.
Kauno regione pastačius mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius būtų sukurta moderni ir integrali atliekų tvarkymo sistema, leisianti iki 5 kartų sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, įgyvendinant Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatytus atliekų tvarkymo uždavinius. Į Kauno kogeneracinę jėgainę nukreiptas perdirbimui netinkamų, tačiau energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų srautas ne tik reikšmingai prisidėtų sprendžiant atliekų tvarkymo problemas, bet ir prie vietinių ir atsinaujinančių energetikos išteklių panaudojimo šilumos gamyboje, kadangi iki 50% KAK sudaro biomasė, neutrali CO2 emisijų požiūriu. KAK panaudojimas prisidėtų prie Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių strategijos bei Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo pagrindinio uždavinio - užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23%, o šilumos gamyboje – ne mažiau 60% įgyvendinimo. Taigi, būtų sukuriama dviguba nauda šilumos gamybos ir atliekų tvarkymo sektoriuose, tausojama aplinka ir gamtos ištekliai.
* * *
Su visa "Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo" ataskaita galima susipažinti "Fortum" svetainėje adresu www.fortum.lt/kauno-kogeneracines-jegaines-projektas arba apsilankę:
- plėtros plano bei SPAV ataskaitos rengėjo UAB "Sweco Lietuva", būstinėje, V. Gerulaičio g. 1, Vilnius.
- planavimo organizatoriaus UAB "Fortum Heat Lietuva" būstinėje, J.Jasinskio g. 16B, Vilnius.
- Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus priimamajame, Laisvės al. 96, Kaunas.
Apie "Fortum"
"Fortum" tikslas yra gaminti energiją, gerinančią gyvenimo kokybę šiandienos ir ateities kartoms. Kompanijos sukurti energijos gamybos būdai yra minimaliai taršūs, efektyviai naudojantys gamtos išteklius, užtikrinantys energijos tiekimo saugumą ir teikiantys naudą jos akcininkams. "Fortum" gamina, tiekia, parduoda elektrą ir šilumą, teikia ekspertines paslaugas.
"Fortum" veiklą vykdo Šiaurės ir Baltijos šalyse, Rusijoje ir Lenkijoje. Ateityje integruota Europos ir greitai auganti Azijos rinka kompanijai siūlo papildomas augimo galimybes. 2011 metais "Fortum" pardavimai sudarė 6,2 mlrd. EUR, pelnas – 1,8 mlrd. EUR. "Fortum" dirba apie 10800 žmonių. Kompanijos akcijos kotiruojamos NASDAQ OMX Helsinki vertybinių popierių biržoje.
Daugiau informacijos:
- Vitalijus Žuta, „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius
Tel. +37069821948