Dešiniajame Neries krante Vilniuje muziejai stumdosi alkūnėmis

Prieš pusmetį įvykusio Modernaus meno centro pastato dešiniajame Neries krante architektūrinio konkurso tęsinys kol kas neturi aiškios krypties. Pirmąją vietą laimėjusio projekto autoriai („a01 architektai“, autoriai - Živilė Putrimaitė, Dovydas Čipkus, Marekas Mickevičius, Marius Morkūnas, Darius Romanovskij) iki šiol mina savivaldybės kabinetų slenksčius, ypač po to, kai žiniasklaidoje pasklido teiginiai, jog projektas itin panašus į greta Baltojo tilto architektės Z.Hadid (D.Britanija) suprojektuotą Gugenheimo-Ermitažo muziejų.

Miesto plėtros departamentui išreiškus abejones dėl abiejų pastatų panašumo, architektai kreipėsi į Vilniaus architektūros-urbanistikos tarybą pareikšti nuomonę, ar dešiniajame Neries krante galėtų iškilti abu pastatai, kokia būtų jų urbanistinė įtaka vienas kitam bei aplinkiniam kontekstui.
 
 
 

Ekspertai pakartojo, jog, kaip ir buvo rašyta Lietuvos Architektų sąjungos kreipimęsi į Vilniaus miesto savivaldybę , architektūrinis konkursas buvo organizuotas pagal priimtus principus, jis yra įvykęs, o “<..vertinimo komisijos sprendimas yra gerbtinas, o konkurso rezultatai neturi būti naudojami kaip įrankis politikavimui ir manipuliacijoms viešąja nuomone.”

Analogiškai jie pažymėjo, jog lygiai taip pat neturėtų būti ignoruojamas ir kitas, seniau įvykęs Gugenheimo-Ermitažo muziejaus konkursas, kurio metu išrinktas geriausias projektas turi būti vertinamas kaip realūs ketinimai, kol oficialiai nenuspręsta kitaip, ir juos derėjo įtraukti į Modernaus meno centro konkurso sąlygas bei atsižvelgti, projektuojant aplinkinėse teritorijose.

Vienų ekspertų nuomone, Modernaus meno ir Gugenheimo-Ermitažo muziejų pastatai tiek skiriasi masteliu, mase, įtaka aplinkiniam urbanistiniam kontekstui, bei yra taip toli vienas nuo kito, jog net negali būti lyginami. Kitų ekspertų nuomone, nors projektai skirtingi, jų stilistinės kalbos panašios, todėl jie neturėtų atsirasti toje pačioje miesto erdvėje.

Aptarime dalyvavęs Vilniaus miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys paaiškino, jog departamentas paprašė autorių peržiūrėti konkursą laimėjusį projektą ir jį pakoreguoti, kad neliktų tokių tamprių aliuzijų į architektės Z.Hadid sukurto Gugenheimo-Ermitažo muziejaus projektą. A.Blotnio teigimu, neatmetama galimybė tobulinti visus 3 prizines vietas laimėjusius darbus, užsakovas kol kas nėra apsisprendęs, su kuria iš 3 konkurso laureatais tapusių architektų komandų bus pasirašyta sutartis. Miesto plėtros departamento direktoriaus pažymėjo, jog dešiniojo Neries kranto erdvė miestui yra labai svarbi, suteikianti galimybę iš žemosios upės terasos apžvelgti visą miestą, o Modernaus meno centro pastatas agresyviai įterptas į krantinę ir dominuotų joje.

Erdvės vertę pabrėžė ir dauguma ekspertų tarybos narių, kurių nuomone, žalia, neužstatyta slėnio erdvė yra unikali Europos miestų kontekste ir suteikia Vilniui ypatingo žavesio ir gali tapti miesto „vizitine kortele“. Dideliu visuomeniniu turtu yra ne tik ypatingas gamtinis pakrantės reljefas, bet ir miestiečių pamėgta pieva greta Baltojo tilto, kurią būtina išsaugoti. Todėl ne tiek Modernaus meno centro, o kaip tik Gugenheimo-Ermitažo muziejaus atsiradimas sunaikintų esamas erdvės vertybes.

Nors Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų taryba jau prieš kelis metus yra pareiškusi nuomonę Vilniaus miesto savivaldybei, jog apatinė terasa dešiniajame Neries krante turėtų likti neužstatyta, išsaugant gamtinius, vizualinius ryšius, ir naudojama kaip visuomeninė erdvė. Tačiau pagal Tarybos patvirtintą dešiniojo Neries kranto raidos koncepciją ketinama leisti statyti pastatus ir arti kranto. Taip pat planuojamas ir naujas transporto tiltas, kuris, ekspertų nuomone, iš esmės keis pakrantės erdvės savybes ir ryšius. Tarybos siūlymu, Vilniaus savivaldybė ir Lietuvos architektų sąjunga turėtų pratęsti diskusijas (galbūt kūrybinių dirbtuvių ar konkurso būdu) ir galų gale prieiti bendros nuomonės apie dešiniojo Neries kranto urbanistinę plėtrą.

Tekstas: Rūta Leitanaitė
 
yra Kita
Dešiniajame Neries krante baigtas statyti biurų centras „Vilniaus verslo uostas“