Uosto atstovams atrodo, kad vadinamoji architektų kuopelė sąmoningai žiebia konfliktą tarp uosto ir miesto. Iškyla net radikalūs norai uosto teritorijų planavimą iš miesto savivaldybės perkelti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją.
Verslininkų norai
„Siūlymas uosto akvatorijoje statyti Muzikinį teatrą yra tik vienas puolimo prieš uostą epizodų. Įvairiose srityse pasireiškia nenoras suprasti, kad uostas turi vykdyti savo funkcijas“, – dėstė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) technikos direktorius Juozas Benetis.
KLASCO jau trejus metus vargsta derindama savo teritorijos vystymo detalųjį planą.
„Ką reiškia uosto kompanijai 3–5 metai, kai ji negali vystyti teritorijos? Verslas negali tiek laukti. Pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą turėtų būti numatyti uosto teritorijos vystymo pagrindiniai parametrai. Uosto teritorijų planavimo procedūros turėtų būti perduotos vykdyti valstybės institucijai – Uosto direkcijai. Užstatymų architektūrinius sprendinius ji derintų su miesto architektu“, – tokią poziciją pateikė J.Benetis.
Jis yra ne tik vienas KLASCO vadovų, bet ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovas, kuris siūlo pataisas Aplinkos ministerijoje sukurtai darbo grupei dėl dabar vykdomų teritorijų planavimo įstatymų pakeitimų.
Pasisakymų apie tai, kad uosto teritorijų planavimu turėtų rūpintis ne Klaipėdos savivaldybė, o Uosto direkcija buvo ir anksčiau.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas pripažino, kad KLASCO, kaip ir kitos uosto kompanijos, turi daug problemų dėl teritorijų planavimo. Tačiau jis nenorėtų, kad būtų gadinami santykiai su miesto savivaldybe.
„Priešinuosi Muzikiniam teatrui uosto akvatorijoje, nes tai pažeistų įstatymus. Nepritariu ir uosto teritorijų planavimą perduoti Uosto direkcijai, nes tai prieštarauja įstatymams“, – kirto E.Gentvilas.
Nepasitenkinimas dėl architektų
J.Benečiui, kuris iš esmės pateikė apibendrintą uostininkų poziciją, užkliūva tai, kad pernelyg didelės galios vykdant teritorijų planavimą atiduotos visuomeninei architektų sąjungai. Ji esą priešinanti miestą ir uosto verslą.
„Iš uostininkų reikalaujama padaryti tą ir tą. Tikinama, kad, jei nebus padaryta, neleis to, ką nori uosto verslas. Nei uosto kompanijos, nei Uosto direkcija neatsisakė mieste investicijų į infrastruktūrą, kelių plėtojimą. Bet negali būti nurodyta, kad jei uostas nedarys to, jam nebus leista daryti ano“, – akcentavo J.Benetis.
„Mintimis mes visada buvome ir esame miesto dalis, dirbame kartu su Klaipėda, padėdami mieste rengti įvairius renginius, pradedant Jūros švente“, – tikino Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis.
Jis teigė, kad uosto kompanijos reiškia nepasitenkinimą Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities ekspertų taryba, kuri, palaikydama investuotojus į nekilnojamąjį turtą, stumia juos į tas vietas, kurios susijusios su uosto plėtra.
Taip atsirado viešbutis šalia geležinkelio, gyvenamieji namai ir biuro pastatai uosto sanitarinėse zonose.
Nenorėtų linksėti galva
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pastebėjo, kad „uostininkai ima aukšta gaida“. Jis sakė iš uosto pusės įžvelgiantis hiperaktyvumą ir teigė nenorintis, kad būtų naudojama puolamoji terminologija.
V.Grubliausko nuomone, kalbant apie uosto teritorijų planavimo perdavimą Uosto direkcijai, painiojamas krantas ir krantinė, kaip kėdė ir elektros kėdė ar kanalas ir kanalizacija.
„Sutinku, kad uostas yra ypač svarbus Lietuvos strateginis objektas. Bet tai, kas vyksta uosto kompanijose, vertinant teritorijų pokyčius, yra realybė sietina su miestu. Aš kaip besiribojančios su uostu teritorijos atstovas nenorėčiau vien linksėti galva pokyčiams, kurie vyksta uoste. Miestas nesitaikstė, nesitaikstys ir neturėtų taikstytis, kad tai, kas vyksta jo gretimybėje, nebūtų su juo derinama“, – pastebėjo V.Grubliauskas.
Teatras supriešino
Siūlymas Klaipėdos muzikinio teatro statybos vieta pasirinkti uosto akvatoriją tapo priešpriešos tarp Klaipėdos uosto ir miesto ašimi.
A.Kuzmarskis teigė, kad siūlymą dėl teatro statybos uosto akvatorijoje Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos nariai laiko absurdišku ir netoliaregišku.
„Man kaip balzamas ant širdies yra tai, kad uosto kompanijos palaiko mano poziciją dėl Muzikinio teatro vietos parinkimo uosto dalyje. Bet kita vertus, lyg bandome atsistoti prieš savivaldybę. Muzikinio teatro vietos parinkimo konkurso sąlygas ruošė ne savivaldybė. Jei ji būtų ruošusi, gal tokių nesąmonių nebūtų atsitikę. Ruošė jas Klaipėdos muzikinis teatras su Klaipėdos apskrities pirmine architektų kuopele. Meras buvo pakviestas konkurso komisijos pirmininku. Juo tik prisidenginėta. Nenoriu, kad uostas būtų priešpastatytas miestui“, – aiškino E.Gentvilas.
Tačiau Klaipėdos meras V.Grubliauskas mano, kad nereikėtų dramatiškai vertinti Muzikinio teatro vietos parinkimo konkurso. Anot jo, yra kūrybingų žmonių, kuriems nereikėtų nukirpti sparnus.
„Sunkiai matau, kad būtų realizuotas projektas, kuris laimėjo konkursą statyti teatrą uosto akvatorijoje. Dėl projekto krante – kas kita. Dėl to turės kalbėtis Klaipėdos miesto savivaldybės, Kultūros ministerijos, Uosto direkcijos, Muzikinio teatro ir „Memelio miesto“ atstovai. Kultūros ministerija turės apsispręsti, kuri vieta yra jos raumenims“, – svarstė V.Grubliauskas.
VIDMANTAS MATUTIS