Uostamiesčio politikams netrukus teks apsispręsti dėl artimiausių dešimtmečių Danės pakrančių perspektyvų.
Teritorijų planavimo komiteto posėdyje pritarta dviejų paupio teritorijų koncepcijų projektams, kitas žingsnis – jų tvirtinimas Tarybos posėdyje, dar toliau – detalusis planavimas ir viltys, jog miestas bei verslas nepritrūks ambicijos ir finansinių išteklių Danės pakrantes paversti patraukliais, aukštos kokybės gyvenamaisiais bei komerciniais kvartalais su naujais tiltais, prieplaukomis bei atgysiančiais upeliais...
Planuojamas „Klaipėdos energijos“ iškraustymas
15 ha ploto teritorijos, esančios tarp Danės gatvės bei būsimojo jos tęsinio, Artojų g. ir Danės upės, detaliojo plano koncepcijos projektą parengė E. Andrijausko projektavimo firma. Visuomenei ši teritorija žinoma kaip Klaipėdos elektrinės arba AB „Klaipėdos energija“ valdos. Projekto autoriai teigė, jog šios vietos konversija iš pramoninės į gyvenamosios bei komercinės paskirties numatyta Klaipėdos bendrajame plane. Svarbiausi koncepcijos sprendiniai – planuojamas Danės gatvės tęsinys iki Artojų gatvės, Bastionų g. tilto jungtis su Laivų skersgatviu, naujas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Danę, sujungsiantis nuo Trinyčių tvenkinio ateinančius takus su kitame krante esančio Skulptūrų parko rekreacine infrastruktūra.
Kamino likimas neaiškus
Projekto vadovas E. Andrijauskas teigė, jog šiandien pristatomo koncepcijos projekto sprendiniai galės būti įgyvendinti tik iškėlus Danės pakrantėje tebešeimininkaujančią AB „Klaipėdos energija“. Tai planuojama padaryti etapais. Pirmiausia, iš miesto centrinės dalies žemėlapio turėtų pradingti šios bendrovės naftos rezervuarai, antrame etape – garažai, galiausiai – ir pati elektrinė. Iš visų teritorijoje esančių pastatų, anot koncepcijos autorių, turėtų likti tik elektrinės pastatai, saugomi paveldosaugininkų, bei miesto ženklu tapęs kaminas. Pastarojo projekto autoriai siūlo negriauti. Esą tai būtų brangu. Be to, jį galima išnaudoti kaip apžvalgos aikštelę ar sugalvoti kitų pritaikymo būdų. Tiesa, tokia idėja priimtina ne visiems. Miesto vyriausiojo architekto A. Mureikos nuomone, kamino neturėtų likti, nes jis „uždaro“ senamiesčio perspektyvą, kurioje turėtų dominuoti atstatytos Jono bažnyčios bokštas.
Tikslas – atverti upę
Projekto autoriai sakė stengęsi atverti kuo daugiau priėjimų prie Danės upės, kad judėdamas Liepų gatve, jaustum upę, galėtum prie jos privažiuoti ar prieiti. Po pirmųjų projekto svarstymų su visuomene, dokumentas koreguotas - toliau nuo upės krantų atitrauktos numatomo užstatymo linijos, pakrantėje paliekant platų žaliąjį koridorių – gyventojų poilsio zonas, pėsčiųjų ir dviračių takus. Būsimo užstatymo reglamentuose projekto autoriai aukštybinius pastatus numatė prie Liepų gatvės, upės link statiniai žemėja, taip atverdami vaizdą į Danę. Beje, upės krantinių vietose numatytos turistinių laivelių prieplaukos.
Kitame krante čiurlens upelis
Kitoje Danės pusėje esančio žemės sklypo Joniškės g. 3 detaliojo plano koncepciją parengę UAB „A405” architektai nagrinėjo ne tik planuojamą sklypą, bet ir gretimybių, nusidriekiančių iki krantinių, perspektyvą. Anot projekto vadovo S. Plungės, pateiktos teritorijos koncepcijos kompozicijos „vinimi“ tapo čia esantis senas malūnas. Nuo jo upės link kadaise tekėjo du vandens kanalai, vieną jų, šiuo metu paslėptą po žeme, siūloma atverti, kitas turėtų tapti naujojo kvartalo žaliąja ašimi. Per nagrinėjamą teritoriją einanti geležinkelio atšaka, projektuotojų siūlymu, turėtų tapti dviračių taku. Planuojamam sklypui bei greta esančiai teritorijai, šiuo metu užstatytai menkaverčiais statiniais, pasiūlyta mišri paskirtis – gyvenamieji namai su komercinėmis patalpomis pirmuosiuose aukštuose. Maksimalus statinių aukštis – iki 5 aukštų.
Koncepcijų rengėjams - komplimentai
Abu Teritorijų planavimo komiteto nariams pristatyti koncepcijų projektai Savivaldybės administracijos specialistų buvo pavadinti gerais pavyzdžiais, kaip turi būti planuojamos miesto teritorijos. „Projektuose matomi ne vieno sklypo sprendiniai, parodytas ir įvertintas aplinkos kontekstas. Aiškiai matome kelius, įvažiavimus, kaip nauji sprendiniai siejasi su planuojamos teritorijos aplinka“,- sakė Urbanistinės plėtros departamento direktorius K. Macijauskas. Jis ironiškai pastebėjo, jog tokio lygio projektų, deja, nesulaukiama iš uosto kompanijų, kažkodėl nenorinčių pažvelgti bent kiek toliau už savo sklypų ribų.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai