Baltiškas žaidimas vizijomis Rytuose

Lietuvos, o ir apskritai, Baltijos šalių architektūra ir architektai pasaulyje nėra itin pažįstami. Negarsėjame nei kaip netikėtų naujų koncepcijų kūrėjai (kaip, tarkime, olandai), nei kaip subtilumo meistrai (kaip, tarkime, portugalai), nei kaip nepaprastai imli, nebrangi , sparti ir gausi darbo jėga (kaip kolegos  iš Tolimųjų Rytų).

Rugsėjo pabaigoje Tokijuje (Japonija) XXIV Tarptautinės architektų sąjungos pasaulinio kongreso „Dizainas 2050 ” metu vykusi pasaulinės architektūros paroda BAUA‘i (Baltijos šalių architektų sąjungų asociacijai, vienijančiai Lietuvos, Latvijos ir Estijos architektų sąjungas) tapo iššūkiu. Nekalbant apie skausmingą finansinį (visos šalys lygiomis dalimis prisidėjo prie ekspozicijos įgyvendinimo, o Lietuvos dalyvavimą iš dalies parėmė Kultūros rėmimo fondas), reikėjo rasti atsakymus į esminius, su parodos turiniu susijusius klausimus: kuo Baltijos šalių architektūra, architektai yra išskirtiniai pasauliniame kontekste? Kokią žinią mes norime transliuoti pasauliui apie save ir savo vertybes? Kokia turėtų būti ekspozicija, kad nepaskęstų margame fone, atkreiptų dėmesį, įsirėžtų į atmintį ir reprezentuotų Baltijos šalis kaip vienetą su savitu identitetu, o kartu – globalia mąstysena?
 
Taip pat reikėjo įvertinti ir praktines detales: trumpą pasaulinės architektūros parodos gyvavimo laiką (vos 3 dienos!), Kongreso programos įvairovę bei faktą, jog nuolat vienu metu vyks keli renginiai (seminarai, kūrybinės dirbtuvės, parodos, simpoziumai).
 
 

BAUA paviljonas XXIV Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) kongrese Tokijuje (Japonija)

Pavasarį pakvietusi Baltijos šalių architektus, dizainerius ir apskritai visus gyventojus teikti idėjas ekspozicijai atvirame konkurse, BAUA sulaukė 9 projektų.

Tikriausiai dėsninga, jog trumpais, bet konceptualiais architektūriniais pareiškimais išsiskiriantis estiškas mentalitetas ir šįkart buvo įvertintas. Pagal konkursą laimėjusio Estijos Technologijos universiteto studento Marko Grimitlihto sukurtą projektą „Globe“ 15 kv.m ploto erdvėje, baltų sienų fone, buvo sukonstruotas masyvus 2050 cm diametro plasiticinu dengtas rutulys. Jis tapo trimate žaidimų aikštele, kurioje kiekvienas galėjo išreikšti savo viziją apie aplinką 2050-iesiems: minkštame rutulio paviršiuje palikti pėdsaką, ženklą, žinią.

Kartu su ekspozicija Tokijuje pasaulį išvydo ir naujas BAUA organizacijos tinklapis www.baua-architects.org, kuriame pristatyta informacija apie BAUA, dalyvavimo Kongrese dienoraštis. Taip pat jame pradėta kurti geriausių Baltijos šalių architektūros pavyzdžių (pelniusių įvairius apdovanojimus) bazė, kuri ateityje bus pildoma.

Pasak BAUA ekspozicijos komandos (kuratorius T.Hayashi‘s, arch. M.Grimitliht‘as, BAUA tinklapio kuratorė R.Leitanaitė, L.Hamer, J.Poga, H.Kessler), BAUA ekspozicija „Globe“ teigė, jog aplinkai, kuri atitiktų visų poreikius ir lūkesčius, suformuoti nepakanka net ir itin inovatyvios individualios vizijos, ar vieno architekto, kad ir koks garsus jis ar ji bebūtų: ateitis privalo būti kuriama visų bendromis pastangomis. “Globe” skulptūra tapo simuliacija, reprezentuojančia kaip keičiasi aplinka, joje veikiant ir interesus derinant skirtingiems “žaidėjams”. BAUA instaliacija turėjusi tapti pretekstu diskusijoms ir platforma nežabojamai vaizduotei, naudojant žaismingą formatą ir medžiagą, kuri bene visiems žinoma ir miela nuo pat vaikystės.
 

Kairėje: P.Peere (Estijos architektų sąjungos pirmininkas), J.Poga (Latvijos architektų sąjungos pirmininkas), UIA II regiono vicepirmininkė L.Siola, K.Pempė (Lietuvos architektų sąjungos vicepirmininkas) 
 
Įrengti ir išmontuoti BAUA ekspoziciją padėjo 10 Japonijos architektūros studentų savanorių
 
 
BAUA paviljonas XXIV Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) kongrese Tokijuje (Japonija)
 
Netikėtas, interaktyvus formatas pasiteisino su kaupu – persisotinę ekspozicijų stenduose, paskaitose ir seminaruose siūloma informacija, planšetuose ir maketuose eksponuojama įvairių šalių architektūra, kongreso lankytojai entuziastingai skubėjo apžiūrėti, ir, beveik visi be išimties – sudalyvauti būsimojo pasaulio silueto kūrime.

Trečiąją, paskutinę, parodos gyvavimo dieną visas rutulio paviršius buvo pilnas trimačių fantazijų. Šmaikščios, naivios, ironiškos ar abstrakčios – jos nesuteikė prielaidos daryti rimtų išvadų apie pasaulio ateitį, tačiau, tikėtina, paskatino kiekvieną, prisilietusį prie plasticino, pamąstyti apie tai giliau dar ne kartą.
 

S.Arabijos, Italijos, Vokietijos, Maskvos, Lenkijos, IV Regiono ekspozicijos Pasaulio architektūros parodoje Tokijuje

Kongreso statistikai liudijant įspūdingus lankytojų srautus (daugiau nei 10 000), pasaulio architektūros paroda (jos kontekste – ir BAUA ekspozicija) sulaukė ne tokio milžiniško kiekio žiūrovų. Nors paviljonas nuolat šurmuliavo, didžiąją dalį auditorijos sudarė patys Kongreso dalyviai. Plačioji visuomenė į parodą užsukdavo atsitiktiniais atvejais: į šalutinio pastato nuošalų septintą aukštą sutalpinta paroda skleidžiant informaciją apie Kongresą, nebuvo išskirtinai minima, todėl, specialiai neieškant, užtinkama sunkiai.

O štai 10 000 Pasaulio architektų paroda, išeksponuota plakatų pavidalu ant komplekso centrinio pastato fasado, patraukė ne tik renginio dalyvių, bet ir Forumo kiemą kasdien kertančių tokijiečių dėmesį. Nors parodai nemokamai po vieną savo darbą galėjo pateikti bet kuris pasaulio architektas, lietuvaičiai joje sudalyvavo vangiai.
 

Paroda "10 000 World architects, eksponuota ant pagrindinio pastato fasado, sulaukė ir Kongreso dalyvių, ir Tokijaus gyventojų dėmesio

Iš viso UIA Kongrese dalyvavo 1900 dalyvių – architektų, mokslininkų, investuotojų, valdžios atstovų, studentų - iš 110 šalių, taip pat 3200 dalyvių iš Japonijos. Renginyje dalyviai dalinosi mintimis apie ateities architektūrą ir miestus, aptardami socialinius, aplinkosaugos, energetikos, ekonomikos, demografijos, švietimo, globalinių katastrofų ir kitus klausimus.

Kongresas, nors atviras ir visuomenei, visų pirma buvo skirtas architektams. Jo metu diskutuota, dalinasi patirtimi, aptartos bendros problemos, megzti kontaktai. Todėl tikėtis įspūdingos architektūros, kaip meno, pristatymo ar dėmesį patraukiančių intervencijų visame mieste (kaip, pavyzdžiui, Venecijos architektūros bienalės metu), neverta. Kad renginys labiausiai skirtas profesionalams, liudijo ir jo programos schema – specializuotos paskaitos, seminarai, kūrybinės dirbtuvės, studentų sąskrydis sudarė svaresnę kongreso dalį. Ne specialistą patraukti galėjo parodos, viešos instaliacijos-performansai Forumo kieme ir vakarinės architektūros (T. Ando, F. Maki, SANAA, D. Adjaye, C. Ingenhoven ir kt.) ar meno (Christo) grandų paskaitos.
 

Kongreso metu vykusių kūrybinių dirbtuvių metu buvo galima susipažinti su tradiciniu statybų metodais ar prisidėti prie tvarios, ekologiškos architektūros instaliacijos kūrimo 

Nepaisant specializuoto Kongreso pobūdžio, jo žinomumas, žiniasklaidos ir valdžios atstovų dėmesys (atidarymo ceremoniją dalyvavimu pagerbė imperatoriškoji pora) atspindėjo pagarbų japonų visuomenės požiūrį ir neabejingumą architektūrai, kaip svarbiai gyvenimo daliai. O kad architektas laikomas svarbiu veikėju kultūros ir aplinkos formavimo procese, liudijo sausakimša daugiau nei 5000 vietų pagrindinė salė, taip ir nesutalpinusi visų norinčių patekti į Japonijos architektūros meistrų Tadao Ando ar Fumihiko Maki viešas paskaitas.

Po pavasarį įvykusios Fukušimos katastrofos, kongreso tema „Dizainas 2050” papildytas antrašte „Per vieningumą – į kūrybišką tvarumą“. Kongreso metu priimta Tokyo deklaracija „Įveikiant nelaimes“ („Beyond disasters“) , kurioje kongreso dalyviai pasižadėjo siekti ekologinio, socialinio ir ekonominio tvarumo, sujungti įvairias pasaulines iniciatyvas, prisidedančias prie įvairovės ir lygybės puoselėjimo, nepaisant skirtingų regionų ar kultūrų ribų, mokantis iš praeities; skatinti architektų bendruomenės atsakingumą ir bendradarbiavimą su valdžios ir visuomenės struktūromis, siekiant socialinio teisingumo.

Kitas, XXV UIA kongresas, kurio tema bus „Architektūra kitur“ („Architecture otherwhere“) 2014 m. vyks Durbane (PAR).

Daugiau informacijos: www.baua-architects.org, http://www.uia2011tokyo.com  

Tekstas: Rūta Leitanaitė
Foto: Rūta Leitanaitė, Liivi Hamer, www.baua-architects.org, www.uia2011tokyo.com

 
yra Kita
„Baltika“ siuvimo fabrikas virsta moderniu verslo centru