Jau dvi savaites Klaipėdos piliavietėje triūsia archeologai. Atkasami trylikto amžiaus viduryje statytos Klaipėdos pilies liekanos. Nustačius pilies perimetrą, teritorija bus sutvarkyta, o pilies sienų kontūrai pažymėti vienos spalvos trinkelėmis.
Archeologai Klaipėdos piliavietėje darbus dar tik įpusėjo, tačiau jau pavyko atkasti rytinę išorinę ir vidinę sienas, dalį kiemo bei vakarinę pilies sieną. Kiek sudėtingesnė pietinė siena, ties kuria sovietmečiu stovėjo liejykla ir kiti pastatai. Čia teritorija sudarkyta, kyšo gelžbetoniniai buvusių statinių pamatai, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba.
Klaipėdos pilies, kurią 1252-siais pradėjo statyti Livonijos ordinas, o vėliau perėmė kryžiuočiai, sienos buvo korpusinės. Tarp sienų - įrengti pastatai, gynybinės galerijos. Tokie korpusai buvo apie 12 metrų pločio, kitur – dvigubai platesni.
„Planuojama Klaipėdos piliavietę tvarkyti XVII amžiuje buvusiu pavyzdžiu, tai yra planuojama atidengti tik XVI amžiuje susiformavusių mūrų liekanas. Taip pat atkurti bastionus, kurie juosė visą buvusią pilį“, – sako Klaipėdos universiteto archeologas Edvinas Ubis.
Pilies pamatai buvo sumūryti iš riedulių, o sienos – iš įvairiose liejyklos pagamintų plytų. Kur tiksliai pilis stovėjo XIII amžiuje kol kas nežinoma, o iš XIV a. likę tik keletas fragmentų. Tiksliai kaip atrodė žemaičių puldinėjama, ne kartą griauta ir deginta Klaipėdos pilis žinoma tik nuo XV-XVI amžių, o tikslūs išliko tik XVII amžiaus planai, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba.