Pasak Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininko pavaduotojo ir uostamiesčio savivaldybės Teritorijų planavimo poskyrio vedėjo Manto Daukšio, platforma atsirastų už burlaivio “Meridianas”. Buvusio saldainių fabriko siena būtų kultūrinio konflikto fonas. Po 3-5metų platformą būtų galima perkeltiį kitą vietą, keisti jos turinį.
“Platforma būtų ta vieta, kurgyventojai galėtų diskutuoti jiems rūpimais klausimais, susijusiais su teritorijų planavimu ir miesto vystymu, anksčiau nei priimami sprendimai”, - teigė M. Daukšys.
Norima įkurti urbanistikos stotelę miesto gyventojams, kurioje vizualizuoti miesto planai būtų priartinami prie žmonių. Taibūtų klubinių diskusijų traukos taškas. Pasak architektų, jis atliktų diskusijų ir edukacinę funkciją. Jame galėtų diskutuoti ir politikai, ir verslininkai, ir savivaldybės atstovai. Pasak M. Daukšio, tokiocentro dėka būtų galima mažintimiesto ir uosto konfliktą.
Architektų nuomone, žmonėsturi matyti, kas planuojama darytiir kaip tai atrodys. Daugelyje Europos miestų tokie architektų centrai sėkmingai veikia.“Bendruomenė įtraukiama įteritorijų planavimą ankstyvoje stadijoje, kol dar nepriima sprendimų nei investuotojai, nei savivaldybės administracija, kol dar nėra išleisti įsakymai, nutarimai, kol nepatvirtino miesto Taryba, kol vyksta patiplanavimo užuomazga”, - sakė M.Daukšys. Jo manymu, toks diskutavimas duoda rezultatų - ir architektai priima kitokius sprendimus, irinvestuotojas įvertina savo riziką.
Anot jo, šiuo metu diskutuojama su visuomene tada, kai viskas patvirtinta, tad belieka kreiptis tik į prokuratūrą ir atlyginti nuostolius.
Sunkmetis pakoregavo planus
Architektai savo projektą įgyvendintų drauge su Klaipėdosmiesto savivaldybės VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA) ir būtų jos projekto partneriai.Pagrindinė agentūros misija- smulkaus verslo skatinimas, kūrybinių industrijų plėtra. Architektaiyra pagrindinė kūrybinių industrijų sektoriaus dalis, KEPA juos remia Europos Sąjungos finansuojamų tarptautinės integracijosprojektų dėka.Šiuo metu KEPA įgyvendinaprojektą “Urbanistinės traukos erdvės”. Jo dalis, kuriai numatytos nedidelės investicijos, ir būtų minėta platforma ant vandens.Agentūra tam panaudotų ireuropines investicijas, kurioms būtinas ir tam tikras kofinansavimo procentas. Pasak KEPA direktorės Raimondos Laužikienės, pati platforma kainuotų iki 200 tūkst. Lt. 2010 metais KEPA projektui “Urbanistinės traukos erdvės” gavo savivaldybės pritarimą, t. y.miesto Tarybos sprendimu buvopatvirtinta kofinansavimo suma, kuri per trejus metus sudarytų 166 tūkst. Lt, arba 15 proc. projekto vertės. Šiemet savivaldybė turėjo skirti 67 tūkst. Lt, tačiau nuspręsta nevykdyti Tarybos sprendimo, kofinansavimas šiam projektui sumažintas 85 proc., skirta tik 10tūkst. Lt.
Pasak R. Laužikienės, savivaldybėseuropinių projektų kofinansavimui išleisti 15 Lt miestui duoda 85 Lt. Tad jai nesuprantama, kodėl atsisakoma tokių pinigų. Esą jeigu projektas nebus įgyvendinamas, žmonės neteks užsakymų ir t. t.
Siela - velniui
Kitas variantas būtų pritraukti privačių verslininkų lėšas, tačiautai jau gerokai pakoreguotų pačias projektų idėjas. Pasak R. Laužikienės, KEPA projekto atveju tai jau būtų sielos velniui pardavimas.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskassakė, kad jam priimtinos tokios inovatyvios europietiškos idėjos, ir būtų gaila, jeigu projektas žlugtų. Jis pasidžiaugė, kad Klaipėdos architektai kuo toliau, tuo drąsiau brenda į vandenį (turimas omenyje muzikinio teatro projektas Kuršių mariose, kuriam pasipriešino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija).
Tačiau idėjos autoriams miesto galva nieko nežadėjo, patarė parengti papildomą šio projekto pagrindimų paketą (galbūt būtųgalima jau ką nors spėti parengti ir miesto jubiliejui), akcentuoti, kad jis padėtų suartėti savivaldybės administracijai su miesto bendruomene, ir vėl siekti šio klausimo svarstymo.
Mero žiniomis, projektas išsilaikytų, jeigu dar šiemet savivaldybė galėtų KEPA projekto kofinansavimui skirti apie 50 tūkst. Lt.