Rugsėjo 22 d. Vilniaus rotušėje vyko Lietuvos architektų sąjungos (LAS) surengta tarptautinė konferencija „Architekto profesijos aspektai bendroje Europos erdvėje“, kurios metu Lietuvos bei užsienio šalių architektai aptarė aktualiausias profesines problemas, dalijosi skirtinga patirtimi bei ieškojo bendrų sprendimų ateičiai. Konferencijoje dalyvavo svečių iš Estijos, Latvijos, Lenkijos bei Prancūzijos. Dalyviai akcentavo poreikį apibrėžti architekto profesijos užduotis bei tikslus, dialogo tarp architektūros, statybų bei visuomenės atstovų svarbą.
Susirinko žinomi Lietuvos bei užsienio šalių specialistai
Konferencijos dalyvius pasveikino bei įžangos žodį tarė LR aplinkos ministras A. Kundrotas. LAS veiklą bei uždavinius susirinkusiems nušvietė sąjungos pirmininkas K. Pempė. Konferencijos metu pranešimus skaitė bei į dalyvių klausimus atsakė Lietuvos delegacijos Europos architektų taryboje (EAT) vadovas bei LAS vicepirmininkas L. Tuleikis, LAS vicepirmininkai D. Ruseckas ir G. Čaikauskas, I. Kliobavičiūtė, LAS Vilniaus skyriaus pirmininkas G. Blažiūnas ir LAS Kauno skyriaus pirmininkas G. Balčytis, LR aplinkos ministerijos atstovas G. Tiškus, Lietuvos garbės konsulas Liuksemburge N. Parulis, Lenkijos architektų rūmų (LAR) vicepirmininkas, EAT valdybos narys O. Dziekonskis, Estijos architektų sąjungos pirmininkas U. Markas, Latvijos architektų sąjungos vicepirmininkas J. Poga ir Latvijos grupės EAT vadovas J. Lejnieks.
Pirmą kartą iš Paryžiaus į Lietuvą atvyko EAT, tarptautines Europos Sąjungos valstybių architektų asociacijas ir rūmus vienijančios organizacijos, formuojančios nuomonę Europos Parlamentui architektūros, urbanistikos, kultūros vertybių apsaugos, tvarios aplinkos, subalansuotos plėtros, profesiniais klausimais prezidentas Jeanas Fransua Susini bei EAT generalinis sekretorius Alainas Sagne.
Akcentuota būtinybė reglamentuoti architekto veiklą
EAT prezidentas J. F. Susini savo kalboje pabrėžė aplinkosaugos bei energijos taupymo aktualumą šiuolaikinėje architektūroje. Jo teigimu, „Architektūros sąvoka neapsiriboja vien pastato planavimu, todėl šiandien svarbu tiksliai apibrėžti architekto specialybę bei pareigas.“ EAT prezidentas padėkojo LAS nariams už aktyvų dalyvavimą tarptautinėse diskusijose. Dar jis teigė, kad „Tokios konferencijos ir nuolatinis šios srities profesionalų dialogas taps svariu indėliu atrenkant geriausius pasiūlymus ir sprendimus bei kuriant ateities architektūrą.“
EAT generalinis sekretorius A. Sagne apibrėžė EAT tikslus bei užduotis: „Ši organizacija nuolat preciziškai renka ir analizuoja aktualią informaciją. Organizacijos užduotis – paveikti ES institucijų, politinių organizacijų veiklą sprendžiant architektūros problemas. Briuselyje ši organizacija palaipsniui įgauna vis daugiau galių ir galimybių daryti įtaką valdžios institucijų sprendimams. EAT nuolat rengia konferencijas bei forumus ir siekia, kad juose dalyvautų statybų industrijos atstovai. Tik tokiu dialogu gali būti išspręsta daugelis šiandien aktualių problemų“, − įsitikinęs A. Sagne.
A. Sagne teigimu, svarbu akcentuoti paslaugų sektorių, kuriam trūksta architektų dėmesio. „Architektai priklauso šiam sektoriui, todėl itin svarbus užsakovo, architekto bei projekto vykdytojo bendradarbiavimas. Architektūra priklauso vadinamųjų laisvųjų profesijų (angl. liberal professions) sričiai, kurioms trūksta reglamentavimo bei unifikavimo.Visuomenė privalo žinoti, iš ko tas darbas susideda, nes architekto kūryba skirta būtent jai“, − teigė EAT generalinis sekretorius.
A. Sagne įsitikinęs, kad svarbu, jog Lietuva dalyvautų šiame forume. „Su tomis problemomis, su kuriomis ši šalis susiduria šiandien, senosios ES narės susidūrė praeityje, todėl verta pasidomėti galimais sprendimais. Kita vertus, tikslinga paminėti ir tai, kad ir ES senbuviams tikrai yra ko pasimokyti iš naujųjų narių. Taigi tikslinga bei naudinga keistis patirtimi ir informacija“, − dėstė A. Sagne.
Kaimynai pasitiki ir abejoja
LAR vicepirmininko Olgierdo Dziekonskio manymu, Lenkijoje daugelis šios srities profesinio pobūdžio problemų kyla dėl architektų organizacijų nevienalytiškumo. Jo manymu, svarbiausi klausimai, kuriuos turėtų šiandien sau kelti architektai, turėtų būti: kas apibrėžiama sąvoka architektas, kam visuomenei reikalinga tokia profesija, ko visuomenė tikisi iš architekto ir ar architektai pajėgūs sukurti visuomenei reikalingą kultūrinę terpę?
O. Dziekonskio teigimu, šiuo metu Lenkijoje iš viso yra apie 15 000 architektų, o tik 5 521 architektas registruotas LAR. Tik 15 proc. visų šalies architektų išsilavinimas atitinka direktyvose numatytus reikalavimus. Be to, kiekvienais metais vis daugiau (apie 10 proc.) jų savo noru ar vengdami mokėti nario mokesčius išsibraukia iš narių sąrašo. Amžiaus atžvilgiu LAR priklauso vyresni architektai. Jauni architektai dėl vienų ar kitų priežasčių atsisako priklausyti LAR ar kitoms architektų organizacijoms. Be to, architektai labai netolygiai pasiskirstę šalyje.
Didžioji jų dalis susispraudusi turtingiausia laikomoje Lenkijos srityje − šalies rytuose esančioje Mazovijoje. Pastebėta ir tai, kad nuolat daugėja užsienio šalių architektų, kuriems suteikiama teisė kurti Lenkijoje. Tarp jų anglai, vokiečiai, prancūzai, o Baltijos šalių architektų kol kas nėra.
LAR užsakymu atlikus apklausą paaiškėjo, kad didžiajai daliai Lenkijos gyventojų svarbu kokybiška aplinka. Šiomis problemomis beveik nesidomi tik 27 proc. apklaustųjų respondentų. Visiškai apie tai nieko nežino mažiau nei 1 proc. apklaustųjų. Architektų nuomone, Lenkijos miestų suplanavimas nėra geras, bet dauguma respondentų patenkinti juos supančia architektūra, nepatenkinti tik 14 proc. Paradoksalu, tačiau apklausos rezultatai rodo, kad tuo pat metu didžioji visų apklaustųjų dalis įsitikinę, jog architektų veiklą reikia griežčiau reglamentuoti.
Tiesiogiai veikia šalies ekonomiką bei kultūrą
Lietuvos delegacijos EAT vadovo bei LAS vicepirmininko L. Tuleikio teigimu, architektūra daro didelę įtaką krašto ekonomikai (1/5 nacionalinio produkto sukuria statybų industrija), todėl būtent architektai atsakingi už tai, kaip racionaliai sprendžiami šios srities klausimai. „Stambesni pradiniai finansiniaibeiintelektualiniaiindėliai tiesiogiai veikia vėlesnę ekonomiką bei gyvenimo kokybę − t. y. ar pastato vertė ilgainiui kris ar augs. Todėl būtina atsakingai žiūrėti į paveldą. Svarbu ne vien formos būklės išsaugojimas, bet ir tai, kad mes atsakingi ateinančioms kartoms. Architektūra daro įtaką visuomenės sveikumui ir stabilumui, todėl itin svarbu skirti deramą dėmesį viešųjų erdvių kūrimui, kuriose turime galimybių sujungti skirtingus socialinius sluoksnius. Svarbus politinių struktūrų bei visuomenės palaikymas, bet svarbiausia − pasiryžimas dirbti“, − teigė L. Tuleikis. Lietuvos delegacijos EAT vadovo manymu, vienas būdų spręsti tokias problemas − keistis tarptautine patirtimi.
Apipylė įvairiais klausimais
Konferencijos dalyviai iš užsienio atvykusius pranešėjus apipylė įvairiausiais klausimais. Lietuvos architektus domino atlyginimas, honorarų reglamentavimas, praktikuojančių ir nepraktikuojančių architektų statusas, galimybė bei teisė projektuoti kitose ES šalyse ir net kaip save vertina atvykusieji pranešėjai?
EAT prezidento J. F. Susini teigimu, kalbant apie architekto honoraro dydžio nustatymą, reikia pastebėti tai, kad kiekvienas projektas kinta jo įgyvendinimo metu, todėl, J. F. Susini nuomone, nustatant honoraro dydį nėra teisinga remtis vien numatytais pradiniais procentais, skaičiuojamais pagal sąnaudas. Jo įsitikinimu, tai turėtų priklausyti nuo pastato rentabilumo. J. F. Susini pastebėjo ir tai, kad įvertinat užmokestį svarbu numatyti ir architektui sukurtas darbo sąlygas, nes neretai jos tampa neadekvačios. „Svarbu apibrėžti kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų nustatomas realybę atitinkantis atlyginimas“, − teigė EAT prezidentas. Tačiau pranešėjas pripažino, kad tai yra užsakovo ir architekto susitarimo reikalas, ir pasiūlymų, kaip spręsti problemą, nepateikė.
EAT generalinis sekretorius A. Sagne pabrėžė, kad „Čia susiduriama su dideliais sunkumais, kuriuos teks spręsti ateityje. Tai tūrėtų padėti išvengti kartelinių susitarimų.“ A. Sagne teigimu, reikia daug ką keisti, todėl svarbu reglamentuoti visas laisvąsias profesijas, ne vien architekto. Paklaustas, kuo save laiko – ar architektu, ar politiku, A. Sagne teigė, kad: „Tikslinga, kai šiuos klausimus sprendžia ne architektas, o nešališkas asmuo.“ Tačiau dėl ilgametės patirties šioje srityje laiko save savotišku architektu.
Lietuvos architektus domino ir klausimas, ar turėtų būti atestuojami nepraktikuojantys architektai, t. y. „architektai biurokratai“, kaip juos įvardijo konferencijos dalyviai. Prancūzų svečių nuomone, nesvarbu, kokiai sričiai architektas priklauso, ar jis yra praktikuojantis, ar administruojantis. Svarbu tai, kad tarp jų vyktų dialogas ir jie papildytų vieni kitų darbą. J. F. Susini teigimu, sunku atsakyti į šį klausimą, kai kalbama apie Lietuvos specialistus, nes tai kiekvienos šalies specifika.„Vidines taisykles kiekviena šalis nusistato atskirai ir čia vieninteliu uždaviniu tampa pačių nustatytų taisyklių laikymasis“, − teigė EAT prezidentas.
A. Sagne nuomone, bet kokios architektų organizacijos tikslas – ne vien architektų interesai, svarbiausia – vartotojų poreikių gynyba. „Architektų organizacijos laiduoja už savo narį bei jo paslaugų kokybę, tai pagrindinis architekto profesijos skirtumas nuo kitų laisvųjų profesijų“, − teigė EAT generalinis sekretorius.
Prancūzų architektų nuomone, galimybė projektuoti kitose ES šalyse iki šiol opi problema, nors ne tokia kaip JAV, kur siekiančiam teisės projektuoti kitoje valstijoje architektui keliami itin griežti reikalavimai. Jo teigimu, Europoje tai gan tiksliai apibrėžia 2005 m. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (asmenims, įgijusiems savo profesinę kvalifikaciją valstybėje narėje, suteikiama garantija užsiimti ta pačia profesija ir dirbti pagal ją kitoje valstybėje narėje tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir tos šalies piliečiai neturėtų panaikinti atvykusio darbuotojo prievolės laikytis bet kokių nediskriminuojančių veiklos reikalavimų, kuriuos gali nustatyti pastaroji valstybė narė, jei tokie reikalavimai yra objektyviai pagrįsti ir proporcingi).