Statybos rinkoje vyrauja tam tikra nuomonė, jog joje vieną kartą per 50 metų vyksta statybos bumas.
Tai buvo galima matyti 2004-2005 metais, kurie buvo vadinami - „Auksiniai metai“, kuomet buvo perkama daugiausia gyvenamieji pastatai, kaip investicija į ateitį su salyga, jog atsipirks. Nuo šių metų pradėjo augti naujų gyvenamųjų pastatų statybos skaičius.
Žvelgiant į praeitus metus džiugu pastebėti tai, jog grįžtame į prieš tai buvusių „augančių“ metų lygį, kuomet buvo išaugęs naujos statybos nekilnojamo turto poreikis. Tai buvo „statybų pavasaris“.
Lyginant pastatytų gyvenamųjų pastatų skaičius, 2011 m. buvo taip pat sėkmingi kaip ir 2008 m. Atitinkamai 2008 m. - 7806 pastatai ir 2011 m. - 7408 pastatai. Praėjusieji, 2011 m. apžvelgiant Lietuvos statistikos pateiktus duomenis, buvo „derlingesni“, negu 2010 m. Atitinkamai 2011 m. - 7408 pastatai ir 2010 m. - 5776 pastatai. Didžiausią dalį atsigavusios statybos rinkos įtakojo auganti ekonomija, bei bankų „lankstumas“ suteikti naujas investicijas plėtojamiems projektams.
Didžiausią konkurenciją šioje rinkoje sudarė mažosios ir stambiosios statybos įmonės. Didžiosios įmonės ketindamos išlikti konkurencingomis su mažesnėmis ir neatsisakydamos savo rinkos dalies, ėmėsi ir mažesnių projektų užsakymų, taip sudarydamos didesnę konkurenciją mažesnėms statybos įmonėms.
Prognozuojama, jog naujos statybos gyvenamojo turto poreikis išliks pastovus, taip pat prognozuojama, jog ateinantys metai bus nemažiau sėkmingesni negu 2011 metai. Bankai lankstesnėmis sąlygomis gyventojams suteikia būsto paskolas naujiems gyvenamiesiems pastatams. Taip pat pagerėjo sąlygos gauti paskolas ir statybos bendrovėms.
Statistikos deperatamento duomenys
Rokas Čepulis