"Architektūra – tai mąstymas", – trumpai savo požiūrį į architektūrą apibūdina vienas "Žalgirio" pramogų ir sporto rūmų Kaune (toliau – "Žalgirio" arenos) autorių architektas Eugenijus Miliūnas, daugeliui labiau žinomas Simo vardu.
Tai galėtų būti ir raktas į daugybės interpretacijų, apibūdinimų ir bandymų priskirti konkrečiam architektūros stiliui sulaukusio "Žalgirio" arenos pastato architektūrą.
"Žalgirio" arenos autorius* pasitiko unikalus gamtinis ir brutalus techninis– industrinis kontekstas: iš vienos pusės – "Akropolio" masyvas, daugiaaukščio garažo ir netoliese stūksančio nebaigto statyti viešbučio karkasai, plati – aštuonių juostų – auto magistralė vietoj krantinės, iš kitos pusės – pro šalį savo vandenis plukdantis Nemunas, apleista sala ir kitame upės krante žaliuojantys Aleksoto šlaitai.
Simas pripažįsta, kad "Akropolis" ir jo garažas kėlė nemažai problemų renkantis naujo pastato erdvinį - plastinį sprendimą. Įterpdami masyvų arenos pastatą tarp dviejų urbanistinių antipodų, vargu ar galėjo ką nors iš esmės pakeisti. Tačiau architektai nenuleido rankų – ėmė ieškoti kelių kaip grąžinti šiai vietovei humanišką Kauno mastelį. Buvo minčių plėsti statybas prie "Žalgirio" arenos pietryčių salos dalyje, išsaugant natūralią gamtinę aplinką likusioje. Tačiau esminės urbanistinės problemos, sukurtos "Akropolio" ir ypač - garažo masyvų, išliko. "Žalgirio" arenos tūriu pavyko iš dalies atitverti garažą nuo Nemuno ir Aleksoto šlaitų. Tuo pačiu arena tapo nauja komplekso dalimi, kanalas – vidaus elementu. Žiūrint atsietai nuo miesto urbanistinio konteksto, konkrečioje situacijoje reikalai pagerėjo, susiformavo profesiniai kokybiškas erdvinis fragmentas, kaip sakoma: "Bloga žinia – ant lavono rasta jūsų kraujo, gera žinia – hemoglobino kiekis normalus."
Simas dirba struktūriškai, jis analizuoja objekto paskirtį, jo esmę – fizinę ir semantinę. Jo projektuose erdvė yra svarbiausias komunikacijų laukas: garso, vizualinės komunikacijos informacinis ryšys. Projektuodamas jis funkcinius vienetus "suriša" į vieną organizmą: kiekviena funkcija išreiškiama uždara ar atvira erdve. Taip Simo kuriama erdvė įgauna jos pačios metafizinę reikšmę. Be funkcionalių sprendimų ieškomas organiškas ryšys su fizine aplinka.
Įvairūs techniniai procesai, varikliai, ventiliacijos sistemos, automatika, davikliai – jie visi atviri, kai kurie net šiek tiek estetizuoti, kad sukeltų dar stipresnį vykstančių procesų įspūdį. "Nėra jokių papildymų – viskas, kas yra, yra reikalinga ir iš to kuriama estetika", - sako Simas.
Netaisyklingo daugiakampio formos pastato planas išlaisvino kūrėjus nuo konstrukcijos diktato ir leido atsiskleisti autorių užmanymui, lanksčiau ieškoti ryšio su kontekstu. Nuo kitoje kanalo pusėje esančio "Akropolio" garažo atsiribojama automobilių stovėjimo aikštele ir galinga ją dengiančia platforma, nuo kurios pagrindiniai žiūrovų srautai patenka į areną. Pamažu nuo funkcionalaus techninio- industrinio sprendimo, kuriam nemažai įtakos turėjo ir garažai, pereinama prie tikrų vertybių, ieškoma tiesioginių ir vizualinių kontaktų su natūralia aplinka, tuo pačiu kinta ir fasadų išraiškos formos. Ypač efektingos persiliejančios pirmo aukšto fojė erdvės, kur grindų nuolydžiu išgaunamas efektas it Nemunas tekėtų čia pat už lango. Amfiteatro, restorano erdvės, kurias į išorę pratęsia terasa – kiekviena jų individualios savo išraiška, ryšio su Nemunu ir gamtine aplinka būdais. Tai būdinga ir kitų aukštų žiūrovams skirtoms erdvėms. Efektingas ir atviros laiptinės "įkirtimas" į arenos tūrį ties trečiu aukštu šiaurinėje jos dalyje.
Arenos svečias psichologiškai gerai jaučiasi šiose erdvėse, jis nepraranda ryšio su jam įprasta aplinka, jam neprimetama kažkieno sukurta formali uždara erdvė, kurioje jis būtų svetimas. Žalgirio arena tapo mėgiama kauniečių aktyvaus laisvalaikio praleidimo vieta, kur mielai leidžiamas laikas vos radus galimybę ir laisvę minutę, net jei arenoje tuo metu nevyksta jokie renginiai. Supratau, kad tai ne high-techas. Kaip ir įtariau, savo esme šis pastatas yra metabolizmo pavyzdys. O jei architektūra – sustingusi muzika, tai būtų mažų mažiausiai 9 dalių space roko opera.
Prof. Vytautas Dičius
*Architektai (Projektuotojas I.Į."E.Miliūno studija"):
projekto vadovas ir architektas Eugenijus Miliūnas; architektai: Algimantas Bublys (Detroitas), Aurimas Ramanauskas, Dalia Paulauskienė, Rasa Bingelytė Baltrušaitienė, Vytautas Miliūnas, Gaustas Eigirdas; inžinierius Vytautas Čalka; Konstruktorius Audrius Ražaitis.
Pilną iliustruotą straipsnį skaitykite Lietuvos architektų rūmų tinklapyje: http://www.architekturumai.lt/pages/posts/apie-arena-architektura-ndash-tai-mastymas-161.php