Aplinkos ministerija parengė ataskaitą, kurioje pristato, kaip valstybės institucijos ir savivaldybės įgyvendino šalies kraštovaizdžio politiką praėjusiais metais.
Tarp svarbiausių valstybės institucijos darbų – papildyti Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plano sprendiniai, patvirtintas Gražutės regioninio parko tvarkymo planas, tęsiamos Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos ir jo zonų ribų plano ir tvarkymo plano derinimo procedūros, parengtas naujos redakcijos Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašas, ES paramos lėšomis įrengtas Lankytojų centras Pajūrio regioniniame parke, organizuotas kraštovaizdžio architektūros darbų konkursas ir kt. Įgyvendinant praėjusiais metais Aplinkos ministerijos parengtą projektą, skirtą kraštovaizdžio apsaugai ir tvarkymui optimizuoti, tikimasi ES lėšomis iki 2014 m. pabaigos parengti Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą, Pajūrio juostos ribų keitimo ir Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planą.
Saugant ir puoselėjant kraštovaizdį svarbus vaidmuo tenka vietos valdžios institucijoms. Praėjusiais metais šiuo požiūriu išsiskyrė Vilniaus ir Klaipėdos miestų, Anykščių, Utenos, Jurbarko, Klaipėdos, Panevėžio, Raseinių ir Šiaulių rajonų savivaldybės. Didelės pažangos pasiekė Pasvalio, Skuodo, Mažeikių, Radviliškio, Varėnos, Druskininkų, Molėtų, Zarasų, Šilutės, Kretingos, Švenčionių ir Visagino rajonų savivaldybės.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Godienė, Lietuvoje organizuojama vis daugiau išskirtinių su kraštovaizdžio apsauga ir tvarkymu susijusių renginių. Pernai Vilniuje ir Palangoje vyko tarptautinė konferencija „Eduardo Andre šiaurės parkų kelias“, Palangoje – akcija „Piešiu Palangą“, sostinėje – tarptautinės kūrybinės dirbtuvės, kurių metu ekspertai nagrinėjo Paplaujų ir Markučių teritorijos konversijos galimybes išsaugant kraštovaizdį ir vietos identitetą. Be gražiausių teritorijų vertinimo konkursų, tradiciniais tapo mokomasis seminaras „Želdynų erdvė“, floristinių kilimų festivalis Anykščiuose, Žolinės gėlių fiesta Skuodo miesto parke, Varnupių „Kirvakalnio“ festivalis, aplinkosauginis forumas Vilniuje ir kt.
Savivaldybėse išaiškinami nauji gamtos paveldo objektai (Šiaulių ir Akmenės r. ), planuojamos ir tvarkomos vietinės reikšmės saugomos teritorijos (Vilnius ir Kaunas), rengiami ir įgyvendinami kraštovaizdžio specialieji ir kiti planai, projektai rekreacinėms teritorijoms, viešosioms erdvėms, želdynams kompleksiškai tvarkyti, vandens telkiniams išvalyti, apsauginėms juostoms ir zonoms nustatyti, pakrantėms tvarkyti, įvairioms teritorijoms pritaikyti rekreacijai ir turizmui.
2011 metais buvo patvirtinta ir pradėta rengti nemažai rajonų, miestų ir miestelių bendrųjų planų, kuriuose numatytos priemonės, užtikrinančios gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą. Suintensyvėjo ir specialiųjų kraštovaizdžio planų rengimas. Dokumentai viešųjų erdvių tvarkymui pradėti rengti Anykščiuose, Klaipėdoje, Molėtuose ir Marijampolėje, Lėvens kraštovaizdžio draustiniui – Kupiškio rajone. Svarbi kraštovaizdžio tvarkymo požiūriu Šilalės rajone pradėta rengti žemėtvarkos schema „Gamtinio karkaso lokalizavimas ir ūkinės veiklos apribojimai, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas“. Širvintų ir Varėnos rajonų savivaldybių tarybos pernai apsisprendė rengti kraštovaizdžio tvarkymo specialiuosius planus visoje savo teritorijoje. Akmenės ir Klaipėdos rajonų savivaldybės pradėjo rengti vizualinės informacijos ir išorinės reklamos specialiuosius planus.
Tvarkant ir puoselėjant kraštovaizdį nemažas ir vietos bendruomenių indėlis. Iniciatyvumu pasižymėjo Kauno ir Klaipėdos miestų, Anykščių, Joniškio, Klaipėdos, Skuodo, Pasvalio, Radviliškio, Rokiškio, Šilutės, Tauragės ir Vilkaviškio rajonų bendruomenės.
Pasak Giedrės Godienės, kasmetinis informacijos apie kraštovaizdžio veiklas bendruomenėse, seniūnijose, savivaldybėse, valstybės institucijose visos šalies mastu rinkimas, patirties ir gerųjų pavyzdžių viešinimas yra labai svarbus įgyvendinant Europos kraštovaizdžio konvencijos tikslus. Su parengtąja ataskaita apie kraštovaizdžio politiką įgyvendinančias veiklas 2011 metais galima susipažinti Aplinkos ministerijos tinklapyje http://www.am.lt/VI/index.php#a/11794.
Aplinkos ministerijos informacija
Tarp svarbiausių valstybės institucijos darbų – papildyti Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plano sprendiniai, patvirtintas Gražutės regioninio parko tvarkymo planas, tęsiamos Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos ir jo zonų ribų plano ir tvarkymo plano derinimo procedūros, parengtas naujos redakcijos Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašas, ES paramos lėšomis įrengtas Lankytojų centras Pajūrio regioniniame parke, organizuotas kraštovaizdžio architektūros darbų konkursas ir kt. Įgyvendinant praėjusiais metais Aplinkos ministerijos parengtą projektą, skirtą kraštovaizdžio apsaugai ir tvarkymui optimizuoti, tikimasi ES lėšomis iki 2014 m. pabaigos parengti Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą, Pajūrio juostos ribų keitimo ir Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planą.
Saugant ir puoselėjant kraštovaizdį svarbus vaidmuo tenka vietos valdžios institucijoms. Praėjusiais metais šiuo požiūriu išsiskyrė Vilniaus ir Klaipėdos miestų, Anykščių, Utenos, Jurbarko, Klaipėdos, Panevėžio, Raseinių ir Šiaulių rajonų savivaldybės. Didelės pažangos pasiekė Pasvalio, Skuodo, Mažeikių, Radviliškio, Varėnos, Druskininkų, Molėtų, Zarasų, Šilutės, Kretingos, Švenčionių ir Visagino rajonų savivaldybės.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Godienė, Lietuvoje organizuojama vis daugiau išskirtinių su kraštovaizdžio apsauga ir tvarkymu susijusių renginių. Pernai Vilniuje ir Palangoje vyko tarptautinė konferencija „Eduardo Andre šiaurės parkų kelias“, Palangoje – akcija „Piešiu Palangą“, sostinėje – tarptautinės kūrybinės dirbtuvės, kurių metu ekspertai nagrinėjo Paplaujų ir Markučių teritorijos konversijos galimybes išsaugant kraštovaizdį ir vietos identitetą. Be gražiausių teritorijų vertinimo konkursų, tradiciniais tapo mokomasis seminaras „Želdynų erdvė“, floristinių kilimų festivalis Anykščiuose, Žolinės gėlių fiesta Skuodo miesto parke, Varnupių „Kirvakalnio“ festivalis, aplinkosauginis forumas Vilniuje ir kt.
Savivaldybėse išaiškinami nauji gamtos paveldo objektai (Šiaulių ir Akmenės r. ), planuojamos ir tvarkomos vietinės reikšmės saugomos teritorijos (Vilnius ir Kaunas), rengiami ir įgyvendinami kraštovaizdžio specialieji ir kiti planai, projektai rekreacinėms teritorijoms, viešosioms erdvėms, želdynams kompleksiškai tvarkyti, vandens telkiniams išvalyti, apsauginėms juostoms ir zonoms nustatyti, pakrantėms tvarkyti, įvairioms teritorijoms pritaikyti rekreacijai ir turizmui.
2011 metais buvo patvirtinta ir pradėta rengti nemažai rajonų, miestų ir miestelių bendrųjų planų, kuriuose numatytos priemonės, užtikrinančios gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą. Suintensyvėjo ir specialiųjų kraštovaizdžio planų rengimas. Dokumentai viešųjų erdvių tvarkymui pradėti rengti Anykščiuose, Klaipėdoje, Molėtuose ir Marijampolėje, Lėvens kraštovaizdžio draustiniui – Kupiškio rajone. Svarbi kraštovaizdžio tvarkymo požiūriu Šilalės rajone pradėta rengti žemėtvarkos schema „Gamtinio karkaso lokalizavimas ir ūkinės veiklos apribojimai, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas“. Širvintų ir Varėnos rajonų savivaldybių tarybos pernai apsisprendė rengti kraštovaizdžio tvarkymo specialiuosius planus visoje savo teritorijoje. Akmenės ir Klaipėdos rajonų savivaldybės pradėjo rengti vizualinės informacijos ir išorinės reklamos specialiuosius planus.
Tvarkant ir puoselėjant kraštovaizdį nemažas ir vietos bendruomenių indėlis. Iniciatyvumu pasižymėjo Kauno ir Klaipėdos miestų, Anykščių, Joniškio, Klaipėdos, Skuodo, Pasvalio, Radviliškio, Rokiškio, Šilutės, Tauragės ir Vilkaviškio rajonų bendruomenės.
Pasak Giedrės Godienės, kasmetinis informacijos apie kraštovaizdžio veiklas bendruomenėse, seniūnijose, savivaldybėse, valstybės institucijose visos šalies mastu rinkimas, patirties ir gerųjų pavyzdžių viešinimas yra labai svarbus įgyvendinant Europos kraštovaizdžio konvencijos tikslus. Su parengtąja ataskaita apie kraštovaizdžio politiką įgyvendinančias veiklas 2011 metais galima susipažinti Aplinkos ministerijos tinklapyje http://www.am.lt/VI/index.php#a/11794.
Aplinkos ministerijos informacija
Tel. (5) 266 3660