LVI.lt

Lietuvos Verslo Informacija

Tag: veterinaras

Veterinarijos klinika pataria, kaip auklėti agresyvius šunis

šuoVeterinarai teigia, kad agresija – visiškai normalus šunų elgesys. Iš tiesų, agresijos apraiškos būdingos visiems gyvūnams. Svarbiausia – rasti tinkamas priemones pykčio ir baimės malšinimui. Dažnas šeimininkas mano, kad agresyvus šuo – tai nuosprendis, t. y. neretai tokiam šuniui paskiriama mirties bausmė. Deja, toks elgesys kalba apie nenorą ieškoti sprendimų. Veterinarijos klinika primena – šunų agresija dažnu atveju gali ir turi būti sprendžiama, ieškant efektyviausių elgsenos koregavimo priemonių.

Visų pirma reikia žinoti, ką vadiname agresija. Agresyvus šuo daug loja, urzgia, rodo dantis. Agresijai priskiriami ir tokie veiksmai, kaip smūgiavimas snukiu (nekandant) arba dantų kaukšėjimas ore (nekalbant apie tiesioginį kontaktą). Agresyvus šuo gali įkasti palikdamas žaizdas arba tiesiogiai nesužeisdamas. Agresija vadinamas toks šuns elgesys, kurio siekiama apsisaugoti nuo esamų (arba numanomų) grėsmių. Veterinarijos klinika pažymi – norint išvengti agresijos, reikia ieškoti būdų, kaip ją sumažinti. Labai svarbu kuo anksčiau įvertinti agresyvaus šuns siunčiamus signalus, kadangi vėliau situacija gali tapti išties grėsminga ir sunkiai sprendžiama.

Veterinarai teigia, kad agresyvus šunų elgesys yra tiesiogiai susijęs su stresu arba baime. Šiuos jausmus gali sukelti įvairūs veiksniai. Daugiausiai sunkumų kyla tuo atveju, jei augintinis jaučia socializacijos trūkumą, ypač, jei mažylis buvo nemylimas ankstyvoje vaikystėje. Sunkumų gali sukelti ir auklėjimo problemos, pvz., retos treniruotės arba griežtų dresūros priemonių naudojimas. Negalima paneigti ir genetinio polinkio – kai kurie šunys iš prigimties linkę į agresiją. Veterinarijos klinika teigia, kad blogą elgesį gali lemti ir įvairios ligos. Atlikti tyrimai rodo, kad agresyviems šunims paprastai diagnozuojamos šlapimo takų infekcijos, artritai, navikai ir kitos sveikatos problemos.

Dažnai manoma, kad agresyvus šuns elgesys yra susijęs su noru dominuoti ir įgimta lyderyste, tačiau veterinarai teigia, kad toks teiginys tik iš dalies teisingas. Iš tiesų, šunys kur kas dažniau rodo agresiją išsigandę, o ne reikšdami norą dominuoti. Be to, gana dažnai teigiama, kad agresyvumo pagrindas yra augintinio veislė. Šiuo atveju veterinarai irgi kraipo galvas – veislė lemia daug, tačiau negali būti traktuojama kaip pagrindinė agresijos priežastis. Tiesa, kai kurių veislių šunys gali rodyti agresiją svetimiems žmonėms. Apsiriboti augintinio veisle ir išvaizda negalima – norint padėti agresyviam šuniui, reikia stebėti jo elgesį ir analizuoti praeitį. Specialistai tvirtina, kad agresija niekuomet nebūna atsitiktinė, t. y. tam visuomet yra priežastis. Siekiant suteikti profesionalią pagalbą, būtina kreiptis į dresuotojus ir šuns elgsenos specialistus, kurie padės suprasti augintinio kūno kalbą ir siunčiamus signalus.

Veterinarijos klinika Vilniuje apie dažniausias žiurkėnų ligas ir jų gydymą

veterinarijos klinika VilniujeVieni mieliausių graužikų – žiurkėnai – serga gana dažnai, o daugelis ligų, negydomos ankstyvoje stadijoje, tampa augintinių mirties priežastimi. Deja, pastebėti pirmuosius simptomus nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti nepatyrusiems žiurkėnų augintojams. Be to, veterinarijos klinika Vilniuje teigia, kad daugelis graužikų šeimininkų net ir įtardami, jog augintinių sveikata suprastėjo, nesiima jokių veiksmų, manydami, kad šie negalavimai yra laikini ir greitai praeis.

Jei žiurkėnas serga, jis tampa piktas, gali daug kandžiotis, nenoriai judėti. Sergančių gyvūnėlių akys būna apsiblaususios arba mažyliai žiūri į vieną tašką. Be to, ligoti žiurkėnai mažai valgo (arba visai nevalgo) ir netenka daug svorio. Jei pastebėjote bent vieną iš minėtųjų simptomų, nieko nelaukdami apsilankykite pas specialistą – gali būti, kad jūsų augintiniui reikalinga profesionali ir skubi pagalba.

Žarnyno ligos

Viena dažniausių žiurkėnų sveikatos problemų yra žarnyno ligos. Sirgdamas augintinis viduriuoja arba atsisako valgyti ir gerti. Toks augintinis gali nusilpti, netekti svorio arba patirti dehidrataciją. Veterinarijos klinika Vilniuje teigia, kad vienintelis būdas užbėgti mirtinai nelaimei už akių – kiek įmanoma anksčiau diagnozuoti ligą ir paskirti skysčių lašinimo terapiją.

Įvairios traumos

Daug nelaimių gali sukelti ir itin aktyvus žiurkėnų elgesys, t. y. augintiniai gali nukristi, užsigauti kojeles ar kitaip susižeisti. Traumos patiriamos ir netyčia išmetus augintinius iš rankų (dėl šios priežasties žiurkėnų nerekomenduojama duoti mažiems vaikams) arba paleidus augintinį lakstyti ant žemės (žiurkėną galite užminti arba paspirti). Tiesa, kartais žiurkėnai susižeidžia žaisdami narvelyje arba lakstydami ratuke. Geriausiu atveju traumos baigiasi lūžiais, tačiau gali įvykti ir vidinių organų sužeidimo problemos ar stuburo traumos, besibaigiančios mirtimi. Jei žiurkėnas patyrė traumą, nieko nelaukdami augintinį vežkite pas veterinarą, deja, didelių vilčių turėti nereikėtų – tokio pobūdžio traumas gydyti labai sunku dėl mažo žiurkėnų dydžio.

Dantų problemos

Veterinarijos klinika Vilniuje primena, kad priekiniai žiurkėnų dantys auga visą gyvenimą. Įvykus tam tikriems pakitimams, pvz., susižeidus, priekiniai dantys gali užaugti labai dideli, todėl atsiranda burnos ertmės pažeidimo problemų, pvz., žiurkėnas gali susižeisti gomurį. Retais atvejais apatiniai dantys gali peraugti gomurį ir sužeisti augintinio nosies ertmę. Pirmieji minėtųjų problemų požymiai yra suprastėjęs apetitas ir padidėjęs seilėtekis. Jei liga diagnozuojama laiku, veterinaras, naudodamas specialią įrangą, patrumpins augintinio dantis. Nepamirškite, kad priekinių dantų trumpinimo procedūra dažniausiai lieka būtina visą augintinio gyvenimą.

© 2018 LVI.lt

Theme by Anders NorenUp ↑