Šiauliai tai miestas, kuris ilgą laiką neturėjo arenos, skirtos dideliems renginiams ir tik 2007 metais ji buvo pastatyta. Faktas tas, kad arena buvo tikrai reikalinga, o jos konstrukcijose buvo panaudoti metaliniai vamszdžiai. Laimei arena buvo suprojektuota taip, kad tie metaliniai vamzdžiai arba visai nematyti arba yra tokiose vietose, kurios akys netraukia, jų tiesiog nepastebime. Arena yra ne toli Tilžės gatvės, kuri yra, jei neklystu, ilgiausia miesto gatvė. Miestiečiai džiaugiasi, kad areną pasiekti viešuoju transportu yra patogu ir net atvykusiems svetimšaliams paaiškinti kaip iki jos nuvykti yra vienas juokas. Juolab, kad arena matosi dar važiuojant Tilžės gatve, nė nepasukus į trumpesnę gatvę, kurioje ji stūkso.

Penktasis kėlinys. Tai skulptūra, taipogi iš metalo, jei skarda yra metalas… neseniai šią Šiaulių arenos puošmeną politikai nusprendė panaikinti. Jos autorius Puronas, miestiečiams gerai žinomas ir jo darbai mieste yra ne vienoje vietoje… miestiečiai šį menininką gerbia ir dėl to buvo pasidalinę į dvi stovyklas. Purono šalininkai norėjo, kad Penktasis kėlinys liktų, o kiti neitin palankiai atsiliepė apie kūrinį ir buvo už tai, kad jis būtų pašalintas. Koks Penktojo kėlinio likimas kol kas dar nėra žinoma.

Šiaulių arena ne vienintelis tokio tipo statinys Lietuvoje, kur naudojami metaliniai vamzdžiai. Turėtumėte žinoti, kad metaliniai vamzdžiai būna apvalūs arba kvadratiniai. Nuo jų skersmens, sujungimo galimybių, priklauso kokios metaliniai vamzdziaikonstrukcijos gali būti sukonstruotos. Metaliniai vamzdžiai naudojami kanalizacijai, kuri yra visuose šiuolaikiniuose pastatuose, tačiau dažniau jie naudojami ventiliacijos angoms. Šiaip ar taip, kai kur neišvengiama to, kad metaliniai vamzdžiai matyti palei lubas… Kokios formos metaliniai vamzdžiai turėtų būti pasirinkti tokiu atveju? Architektai yra įsitikinę, kad apvalūs metaliniai vamzdžiai atrodo kur kas estetiškiau nei kvadratiniai metaliniai vamzdžiai. Taigi, galima daryti išvadą, kad statant kokį nors statinį, projekto užsakovas tikisi ne tik kokybiško pastato, kuris tiksliai atitiktų statinio projektą. Užsakovas kelia didesnius reikalavimus. Pavyzdžiui, jau minėtą estiką… norima pasakyti, kad bet kokio pastato savininkas tikisi, kad jo pastatas atrodys išvaizdus. Juk ne veltuo ir Šiaulių arnenos statyboms buvo pasirinktos tokios medžiagos, kad saulei nušvitus ant jos matyti visa vaivorykštės paletė. Juk sporto arena – tai komercinės paskirties pastatas, kuris privalo būti patrauklus ir erdvus. Kas kitaip norės nuomotis patalpas renginiui? Parodoms? Koncertui? Šou? Kuo mažiau matysis visokie metaliniai vamzdžiai ir kitos konstrukcinės dalys, tuo geriau.

Ar kiekvienam miestui reikalinga sporto arena, kurios konstrukcijoje metaliniai vamzdžiai? Ne, tikrai ne. Tai labiau būtina tik didiesiems miestams, nes mažieji net neturi vietos tokio masto statiniui. Be to, atokiai esanti miesto arena mažame miestuke jokiais būdais nepritrauktų tiek daug renginio dalyvių, kiek pritraukiama dideliame mieste, kur yra ir viešbučiai pernakvoti ir daug kitų vietų, kur galima apsilankyti. Jau nekalbant apie tai, kad mažas miestas neturės reikiamų lėšų sporto arenai pastatyti.

Kol  kas situacija tokia, kad didžiausia Lietuvos arena yra Kaune – Žalgirio arena. Toliau miestus išvardinsime arenų mažėjimo linkme: antroje vietoje Vilnius (Siemens arena), Panevėžys (Cido arena), Klaipėda (švyturio arena) ir garbingą penktą vietą užima Šiauliai su Šiaulių arena. Kaip matote, į top penketuką papuola visi penki didieji Lietuvos miestai, todėl neapsirikome sakydami, kad mažiems miestams milžiniškos sporto arenos nereikalingos. Jei kyla klausimas, kam dar lietuviai naudoja sporto arenas, tai nedvejodami galite sakyti, kad stebėti krepšinio varžyboms, nes krepšinis – antra lietuvių religija.