rąstinio namo šiltinimasRąstinio namo šiltinimas sudėtingesnis tuo, kad rąstų pastatai kelis metus „juda“, „vaikšto“ ir visai kitaip pasireiškia medienos savybės; anot statybininkų, tai daro ypatingą poveikį namo šiltinimo procesui.

Rąstinio namo privalumai

Koks turėtų būti rąstinio namo šiltinimas, pirmiausia priklauso nuo to, ar jame bus gyvenama nuolat, ar tai bus tik poilsiavimo vieta. Pagal šiuolaikiškas technologijas pastatytame rąstų name galima gyventi ne tik vasarą, – tai gali būti ne tik jaukus vasarnamis, bet toks medinis statinys puikiausiai tinkamas ir nuolatiniam gyvenimui ištisus metus.

Rąstiniuose namuose palaikoma pastovi oro drėgmė, ir  vyksta nuolatinė oro kaita, todėl neprireiks įrengti kondicionavimo sistemos. Mediena pasižymi puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis, todėl rąstiniuose namuose būna šilta žiemą; taip pat mediena dėkinga tuo, kad ji neįšąla, o įšilusi ilgai neatvėsta.

Rąstinio namo šiltinimas

Rąstinis namas gali būti renčiamas iš eglės ar iš pušies rąstų. Mūsų šalyje rąstinių namų statybai naudojami 20-22 cm storio rąstai. Nors kai kas ir bando naudoti šiek tiek storesnius, tikėdamiesi šiltesnio namo, tačiau rąstų storis tam didesnės įtakos neturės. Kad rąstų name būtų įmanoma gyventi ištisus metus, reikalingas kokybiškas rąstinio namo šiltinimas.

Tokio pobūdžio statinys yra keblokas dėl ilgą laiką judančių bei „vaikštančių“ rąstų. Jei būtų pritvirtintos šiltinimo medžiagos, jos tiesiog tokiu metu būtų sugadintos ir pats izoliavimo procesas nebetektų prasmės. Todėl specialistai nerekomenduoja rąstinio namo šiltinimui purkšti putų, nenaudoti kietos vatos ar putų polistirolio, o tiesiog palaukti tam tikrą laiką, kol toks namas „nusės“.

Labai svarbu atlikti šiltinimo darbus ir pasirinkti izoliacinę medžiagą taip, kad bet kuriuo metų laiku ir bet kokiomis oro sąlygomis ji išliktų sausa. Nes drėgmė yra pats didžiausias medienos priešas. Nors ir labai kokybiškai būtų impregnuota mediena, tačiau, pastoviai veikiama drėgmės ar garų, ji bus labai greitai pažeidžiama. Dažniausiai rąstinių namų šiltinimas vyksta, kai yra šiltinama vidinė jo siena, tuo pačiu paliekant nedidelį (maždaug kelių centimetrų) oro tarpą.

Rąstiniai namai šiltinami dviem būdais: iš vidaus ir iš išorės.

Rąstinio namo šiltinimo medžiagos

Nėra lengva pasirinkti tinkamiausią rąstinio namo šiltinimo medžiagą. Jai yra keliami šie reikalavimai:

  • turėtų praleisti garus;
  • kad sienos galėtų „kvėpuoti“;
  • būti kuo atsparesnė drėgmei;
  • kuo mažiau įtakojama rąstinio namo judėjimo;
  • privalo kuo ilgesnį laiką išlikti stabilios, nepakitusios būsenos.

 

Jei rąstinio namo šiltinimui bus pasirinktas poliuretanas (PPU), tuomet galima tikėtis šilto ir sandaraus namo, o tuo pačiu jis bus „kvėpuojantis“, nes labai svarbu, kad iš namo vidaus būtų praleista oro drėgmė į išorę. Dėl vientisos ir besiūlės struktūros poliuretano putos užtikrina kuo puikiausią hidroizoliaciją.

Rąstinis namas, šiltinamas ekovata sausuoju ir šlapiuoju būdu, patenkins visus šeimininkų namo apšiltinimo poreikius. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad būtent šia šiltinimo medžiaga yra šiltinami mediniai bei rąstiniai namai Norvegijoje, kur dėl atšiauraus klimato tokių pastatų šeimininkai yra priversti rinktis tik pačias geriausias izoliacines medžiagas.

Jeigu šiltinimui pasirenkama akmens vata, ji yra dedama į tarpus rąstų montavimo metu. Tvirtinama, jog būtent ši medžiaga pasižymi gebėjimu ją suspaudus ir atleidus beveik pilnai vėl užimti pradinį savo tūrį. Todėl ši akmens vatos savybė palankiai vertinama dėl medinio namo judėjimo.